Naujienų portalui tv3.lt vyras pasakoja apie savo kelią į laidotuvių giedotojo veiklą, per daugelį metų pastebėtus pokyčius ir vis dar išlikusias senąsias tradicijas.
Pradėjo nuo grojimo dūdomis
Roberto kelias į laidotuvių giedotojo veiklą prasidėjo nuo muzikos. Vyras pasakoja, kad dar praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje grojo dūdomis, o tuo metu muzikantai ir giedotojai dažniausiai dirbdavo atskirai.
Vėliau, pasak jo, dūdos išėjo iš mados, jų vietą užėmė kiti instrumentai, o muzikantai pradėjo dirbti poromis. Prie šios veiklos Robertas grįžo maždaug prieš 15 metų.
„Mes dūdomis pradėjome groti dar kažkur nuo 80-ųjų galo. Tuo metu būdavo atskirai giedotojai, o dūdos – atskirai. Po to dūdos išėjo iš mados, atsirado vargonėliai, ir tada pasiskirstėme po du. Dabar vėl pradėjome“, – pasakoja vyras.
Šiuo metu Robertas laidotuvėse groja vargonais ir gieda kartu su bičiuliu, kuris taip pat anksčiau grojo. Pasak jo, į šią veiklą įsitraukti nėra taip paprasta, nes reikia turėti atitinkamos patirties.
Jis priduria, kad vien muzikinių gebėjimų nepakanka – svarbu išmanyti laidotuvių tradicijas ir žinoti, kaip vyksta atsisveikinimo apeigos.
Vis dėlto laidotuvių giedojimas Robertui yra tik papildoma veikla – pagrindinis jo darbas yra prekyba turguje. Kadangi užsakymų skaičius nuolat kinta ir priklauso nuo gaunamų skambučių, pajamos iš giedojimo, pasak vyro, nėra pastovios.
Lietuviai vis dažniau atsisako ilgesnių apeigų
Per daugelį metų Robertas pastebi, kad laidotuvių tradicijos pamažu keičiasi. Pasak jo, anksčiau svarbią vietą užėmė tradicinės giesmės ir rožančius, o šiandien žmonės vis dažniau renkasi trumpesnes apeigas bei pageidauja kitokios muzikos.
Jis priduria, kad kai kurios šeimos nori išgirsti ir dainų, kurios labiau primena romansus nei tradicines religines giesmes.
„Gal žmonės mažiau religingi, gal kaip, bet jie labai patenkinti. Galvoja, kad tai naujoviškos giesmės, bet, sakau, ten ne giesmės, o dainos“, – pasakoja Robertas.
Anot jo, ryškiai keičiasi ir požiūris į rožančiaus giedojimą. Anksčiau tai būdavo įprasta laidotuvių dalis, tačiau dabar jo prašo vis rečiau, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės.
Robertas pastebi, kad dalis naujesnės kartos giedotojų net nebemoka šios tradicinės maldos.
Pašnekovo teigimu, dažniausiai artimieji prašo, kad atsisveikinimas neužtruktų per ilgai. Giedotojai gali būti kviečiami ne tik per laidotuves, bet ir prie kapo ar per gedulingus pietus. Vis dėlto papildomų pageidavimų, pasak Roberto, nėra daug.
„Paklausi, kiek laiko giedosime. Jeigu tinka, tinka. Visi nori trumpiau, bet kad ilgiau paprašytų, tai jau beveik nebūna“, – sako jis.
Žemaitijoje dar išlikusios senosios tradicijos
Raseiniuose gyvenantis vyras pastebi, kad laidotuvių papročiai skiriasi ir priklausomai nuo regiono. Jo teigimu, Žemaitijoje, ypač Telšių pusėje, dar galima sutikti senųjų tradicijų, kurių kitose vietovėse jau beveik nebelikę.
„Dar ten ir dūdų yra, ir ilgiau gieda. O važiuojant toliau, viskas keičiasi – trumpiau“, – pasakoja Robertas.
Jis pats gyvena tarsi savotiškoje tradicijų sandūroje. Raseiniuose dar išlikę kai kurie senieji Žemaitijos papročiai.
„Mes esame Raseiniuose, tai pusiau žemaičiai, pusiau nežemaičiai. Čia dar likę žemaitiškų senovinių reikalų. Pavyzdžiui, stacijos, kai einama aplink bažnyčią. Kitose vietose jau niekas nebegieda, net nežino, kas tai yra“, – sako vyras.
Vis dėlto Robertas teigia, kad ilgainiui šios tradicijos gali išnykti. Keičiantis žmonių įpročiams ir trumpėjant apeigoms, kai kurie anksčiau įprasti papročiai pamažu pasitraukia į antrą planą.
Gieda ir kitų tikėjimų laidotuvėse
Nors didžioji dalis Roberto darbo susijusi su katalikiškomis laidotuvėmis, jam yra tekę dalyvauti ir kitų konfesijų atsisveikinimo apeigose. Vyras pasakoja, kad yra grojęs per liuteronų ir stačiatikių laidotuves.
Tokios patirtys jam leido pamatyti, kad skirtingų tikėjimų apeigos turi savų ypatumų, o muzikantams kartais tenka prisitaikyti prie neįprastos aplinkos.
Vieną įsimintinesnių atvejų Robertas prisimena iš kelionės už Vilniaus. Pasak jo, velionė dar prieš mirtį buvo paprašiusi, kad per jos laidotuves būtinai skambėtų dūdos. Todėl vyras su bičiuliu atvyko groti būtent šiais instrumentais.
„Atėjo popas, mes iš pradžių nelabai supratome, kas vyksta, nes ten viskas kitaip. Jis pasakė, kad pagiedotume ir pagrotume. Jis atliko savo pareigas, pats pagiedojo, mes pagrojome ir visi liko patenkinti“, – prisimena Robertas.
Pašnekovas sako, kad tokiais atvejais svarbiausia susikalbėti su apeigas vedančiu dvasininku ir atlikti tai, ko prašo artimieji. Nors skirtingų tikėjimų tradicijos gali skirtis, muzika išlieka svarbia atsisveikinimo dalimi.
Laidotuvių giedotojo darbo iššūkiai
Nors Robertas sako, kad per laidotuves stengiasi susitelkti į darbą ir pernelyg nepasiduoti emocijoms, kai kurios situacijos vis tiek įsimena labiau nei kitos. Ypač sunku, kai tenka atsisveikinti su jaunais žmonėmis, kurių gyvenimas netikėtai nutrūksta.
„Čia nėra tų emocijų per daug. Žiūri į tai kaip į darbą ir viskas. Bet būna tokių atvejų, kai jauną žmogų laidoja, kuris su motociklu į medį atsitrenkė. Tada jau baisiau“, – atvirauja pašnekovas.
Vis dėlto, pasak Roberto, laidotuvių atmosfera priklauso ne tik nuo pačios netekties, bet ir nuo artimųjų elgesio:
„Būna visokių žmonių. Vieni ateina, sėdi, susikaupia, liūdi. Tada tas giedojimas visai kitaip skamba. O kitose laidotuvėse žmonės kalbasi, šnabždasi, niekas nekreipia dėmesio. Gali ką nori daryti, bet niekam neįdomu“.
Kiek uždirba laidotuvių giedotojai?
Nors iš šalies gali atrodyti, kad laidotuvių giedojimas yra pelninga veikla, Robertas tikina, kad iš jos pragyventi būtų sunku.
Pasak jo, už vieną dieną giedojimo paprastai galima gauti daugiau nei 100 eurų, tačiau galutinė suma priklauso ir nuo kelionės. Be to, toks uždarbis nėra reguliarus – vieną savaitę gali tekti dirbti kelis kartus, o kitą nesulaukti nė vieno skambučio.
„Kainos labai įvairios, nuo kelionės priklauso. Virš 100 eurų kažkur už vieną dieną. Maždaug dvi valandos“, – apie giedojimo paslaugų įkainius pasakoja Robertas.
Vyras pabrėžia, kad didžiausia problema – nepastovumas. Kartais skambučių nebūna net kelias savaites, o kartais jie pasipila vienu metu.
„Čia nėra taip, kad eini į darbą ir dirbi. Dvi savaites gali laukti, [laidotuvių] nėra, o kitą dieną gali trys žmonės paskambinti. Jeigu jau paskambina vieni, tai paskambina dar du ar trys, bet laikas tas pats“, – aiškina pašnekovas.
Todėl Robertui laidotuvių giedojimas lieka papildoma veikla šalia darbo turguje. Nors per daugelį metų jis sukaupė nemažai patirties ir matė, kaip keičiasi atsisveikinimo tradicijos, vyras sako, kad vien iš šio darbo pragyventi būtų neįmanoma.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
