Dauguma žmonių mato tik galutinį laidojimo namų darbo rezultatą – tvarkingai paruoštą karstą ir ramiai atrodantį velionį, tačiau retas susimąsto, kiek pastangų reikia įdėti ruošiant žmogų paskutinei kelionei, rašoma fakt.pl.
Artimieji dažniausiai patys parenka drabužius
Varšuvoje veikiančių laidojimo namų „Mortis“ savininkas Arturas Uziębło sako, kad velionio paruošimas yra svarbiausia visos paslaugos dalis.
„Pagrindinis šios liūdnos ceremonijos žmogus yra velionis. Tą dieną jis turi atrodyti kuo geriau“, – pabrėžia pašnekovas.
Dažniausiai drabužius velioniui atneša artimieji.
„Maždaug 90 proc. atvejų šeimos pačios paruošia drabužius. Juk žmogus per gyvenimą sukaupia savo garderobą“, – sako jis.
Dažniausiai pasirenkami kostiumai, kostiumėliai ar kiti šventiniai rūbai. Vyresnio amžiaus žmonės neretai tokius drabužius būna pasiruošę dar gyvi.
„Dažniausiai tai žmonės, kuriems daugiau nei 80 metų. Jie būna iš anksto nusipirkę kostiumą ar kostiumėlį būtent šiai progai“, – pasakoja laidojimo namų savininkas.
Jei paaiškėja, kad drabužiai netinka ar yra per maži, laidojimo namų darbuotojai padeda šeimai parinkti naują aprangą.
Jauno muzikanto atsisveikinimas buvo kitoks
Vis dėlto ne visi nori būti išlydėti apsirengę tradiciniais juodais drabužiais. Viena istorija A. Uziębło ypač įstrigo atmintyje. Ji susijusi su jaunu muzikantu, kurio šeima norėjo atsisveikinti taip, kaip jis gyveno.
„Apranga, kurią gavau, labiau priminė sceninį kostiumą nei laidojimo drabužius. Ji buvo labai spalvinga. Jis norėjo būti aprengtas taip, kaip eidavo į sceną prieš publiką“, – prisimena pašnekovas.
Jo teigimu, laidojimo namų užduotis nėra vertinti tokius pasirinkimus:
„Jeigu žmogus gyvenime buvo menininkas, būtent tokį jį ir reikia prisiminti. Laidotuvės turėtų parodyti, kas jis buvo.“
Pomirtinis makiažas: svarbiausia ne kursai, o patirtis
Velionio paruošimas apima ne tik aprengimą. Taip pat atliekama pomirtinė kosmetinė priežiūra, sutvarkomi plaukai ir imamasi priemonių sulėtinti natūralius procesus, vykstančius po mirties.
Nors netrūksta įvairių mokymų, kaip tai padaryti, A. Uziębło įsitikinęs, kad svarbiausia yra praktinė patirtis.
„Kiekvienas kūnas reaguoja skirtingai. Net daugybė kursų neatstos patirties. Pasitaiko, kad žmogus po dviejų savaičių šaldymo kameroje atrodo beveik taip pat, kaip gyvas būdamas, o kitam problemų dėl natūralių irimo procesų atsiranda jau po kelių dienų“, – aiškina jis.
Kartais darbuotojai artimiesiems atsargiai rekomenduoja atsisakyti atsisveikinimo prie atviro karsto:
„Mes nepriimame tokių sprendimų už šeimą. Galime tik paaiškinti situaciją ir galimas pasekmes. Kiekvienas žmogus turi skirtingą jautrumą.“
Pašnekovas pabrėžia, kad netinkamai išgyventas paskutinis atsisveikinimas gali likti atmintyje visam gyvenimui:
„Jeigu žmogus pamatys labai sunkų vaizdą, prisimins jį iki gyvenimo pabaigos. Todėl darome viską, kad velionis atrodytų ramiai ir oriai.“
„Prie to priprasti neįmanoma“
Vis tik mirusiųjų paruošimas yra tik dalis šio darbo. Kita jo pusė – pokalbiai su žmonėmis, išgyvenančiais skaudžiausią netektį.
Daugelis mano, kad laidojimo sektoriaus darbuotojai turi būti ypač stiprūs emociškai. Vis dėlto A. Uziębło su tuo nesutinka:
„Labai dažnai girdžiu: „Tu turi būti labai stiprios psichikos žmogus“, tačiau tiesa tokia, kad prie to priprasti neįmanoma. Netiesa, kad po daugelio metų žmogus nustoja jausti.“
Jo teigimu, artimojo mirtis yra netektis, kurios negalima palyginti su jokia kita gyvenimo patirtimi:
„Automobilį galima sutaisyti arba nusipirkti naują. Daug ką gyvenime galima atkurti iš naujo. Tačiau laiko neatsuksime. Tai didžiausia netektis, kokią gali patirti žmogus.“
Tai labiau misija nei darbas
Laidojimo namų savininkas pripažįsta, kad savo veiklos nelaiko vien tik pajamų šaltiniu:
„Šios profesijos negalima vertinti kaip pinigų gaminimo mašinos. Rinka labai greitai tai patikrins. Man tai labiau misija – padėti žmonėms pereiti per sunkiausias emocijas.“
Pasak jo, nuo darbuotojų priklauso ne tik pati ceremonija, bet ir tai, kokį prisiminimą apie šią dieną išsineš artimieji:
„Nuo manęs priklauso, kokie žodžiai bus pasakyti ir ar ši ceremonija bus tik liūdnas įvykis, ar kartu ir gražus atsisveikinimas.“
Dar vienas šio darbo iššūkis – suvokimas, kad laidotuvių metu klaidoms vietos beveik nėra.
„Mūsų srityje turime tik vieną galimybę. Čia nėra repeticijos“, – sako A. Uziębło.
Pasitaiko dienų, kai darbų beveik nėra, o vėliau per vieną dieną pagalbos prireikia kelioms šeimoms iš karto. Tenka spręsti dėl spūsčių kapinėse, vėlavimų, nenumatytų situacijų ir improvizuoti.
„Net jeigu kyla problemų, šeima neturi jų pajusti. Privalome išlikti ramūs ir padėti žmonėms pereiti šią dieną taip, kad viskas vyktų būtent taip, kaip ir turi vykti“, – apibendrina jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
