Kraujo donorystė dažniausiai prisimenama sunkiausiais gyvenimo momentais

Nacionalinis kraujo centras vasario 13 d. daugiau nei 70-čiai neatlygintimų Vilniaus krašto donorų įteikė LR Sveikatos apsaugos ministerijos donorų – žymūnų, nusipelniusių donorų ir garbės donorų pažymėjimus.

Lietuva kryptingai juda visiškos neatlygintinos kraujo donorystės link, 2014 m. neatlygintinų kraujo donorų dalis pasiekė 47 proc., o 2013 m. buvo tik 36 proc. (Nacionalinio kraujo centro duomenys).

LR SAM donoro – žymūno pažymėjimas suteikiamas už 20 neatlygintinų kraujo donacijų,nusipelniusio donoro - už 30, o garbės donoro pažymėjimas ir ženklelis už 40.

Renginio metu kalbėjusi LR Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sakė, kad šiuolaikinė medicina neįsivaizduojama be donorystės. Tačiau jos svarbą dažniausiai prisimename slaugydami brangų žmogų, po traumos ar sunkiai sergantį.

LR Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė paminėjo, kad kraujo davimo procesas yra labia trumpas, tetrunka 5-10 minučių, o jo pasekmė yra ilgailaikės, nes tai – dovanota gyvybė ir ilgas gyvenimas.

REKLAMA

Apdovanojimus teikęs Žilvinas Neliubšys, neatlygintinai kraujo aukojęs 81 kartą, Kauno krašto donorų draugijos pirmininkas, gynėsi vakaro rekordininko vardo ir nestokodamas humoro pasakojo tiek apie savo donorystės pradžią, tiek ir apie jo organizuojamas viešas akcijas Kaune, skirtas įkalbinti kraujo aukoti kuo daugiau žmonių.

Ž.Neliubšys prisimena: „Pirmąkart kraujo daviau būdamas studentas, tai reikėjo padaryti per langelį. Kraują imdavo į stiklinius butelius. Pamatęs tą vaizdą, nualpau“. Kaunietis prisipažino nualpęs ir dar kelis kartus, kol pažadėjo sau eiti duoti kraujo tol, kol nebealps. Galiausiai atrado būdą, kaip įveikti save: vos pajutęs silpnumą, įsivaizduodavo jūrą, smėlį ir palmes. „Dabar jau nebereikia – duoti kraujo man taip pat paprasta, kaip dantis išsivalyti“,- tegia patyręs donoras.

Renginių, akcijų metu lengviausia, pasak jo, prikalbinti moteris, o sunkiausia – poras. Vieną iš įdomiausių atvejų vyriškis prisimena, kai juokaudamas įkalbinėjo savo bičiulį architektą duoti kraujo: „Ateik, duosi kraujo, ir kokio nors žmogaus gyslomis tekės architekto kraujas“. Davus kraujo, jis sužinojo, kad serga hepatitu, nors anksčiau nė nenumanė, kad serga. „Bičiuliui labai pasisekė, nes laiku buvo pradėtas gydymas. Taigi, duoti kraujo yra sveika, nes nuolat turi galimybę pasitikrinti sveikatą“,- teigė Ž.Neliubšys.

Nusipelniusio donoro pažymėjimas įteiktas ir Nacionalinio kraujo centro darbuotojai Linai Kvedarienei. Moteris beveik tris dešimtmečius su pertraukomis dirbo bendrosios praktikos slaugytoja Nacionaliniame kraujo centre, o kraujo aukoti pradėjo vos baigusi studijas Medicinos mokykloje. Geros nuotaikos nestokojanti medikė pasakoja, kad pritrūkus kraujo pirmiausia jo aukoja patys kraujo centro darbuotojai. Ji pati kraujo duoda maždaug kas du mėnesius, tai daryti paskatino ir savo dukteris. Jos, padariusios šį gerą darbą jaučiasi labai gerai ir sako: „Mama, kaip tau ačiū“.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų