Kaip naujienų portalui tv3.lt nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), mirtis rugsėjo mėnesį fiksuota Trakų rajone, miręs asmuo priklausė 65–79 m. amžiaus grupei. Ar asmuo buvo skiepytas nuo erkinio encefalito, nežinoma.
Viena mirtis fiksuota liepos mėnesį Utenos apskrityje. Mirusysis buvo vyresnis nei 60 metų amžiaus, skiepytas nuo erkinio encefalito nebuvo. Tuo metu birželio mėnesį virusas pasiglemžė Vilniaus apskrities gyventoją, kuriam buvo daugiau nei 80 metų.
NVSC duomenimis, per rugsėjo mėnesį patvirtinti 106 nauji erkinio encefalito atvejai, 75 iš susirgusiųjų prireikė gydymo ligoninėje. Iš viso sausio–rugsėjo mėn. Lietuvoje užregistruoti 544 erkinio encefalito atvejai, 56 iš susirgusiųjų buvo vaikai, 488 – suaugusieji.
Pernai – rekordinis mirčių skaičius
Per praėjusius metu Lietuvoje iš viso nustatyti 807 erkinio encefalito atvejai (sirgo 66 vaikai ir 741 suaugę asmenys). Kaip nurodo NVSC, 92,6 proc. susirgusiųjų buvo neskiepyti, o daugelis paskiepytų asmenų nesilaikė skiepijimo schemos intervalų.
Taip pat pernai fiksuota neįprastai daug – net 11 mirties nuo erkinio encefalito atvejų.
Kaip nurodoma, didžiausi sergamumo rodikliai praėjusiais metais buvo fiksuojami Utenos, Marijampolės, Telšių, Tauragės ir Kauno apskrityse. Pernai šiose apskrityse užregistruotų atvejų skaičius sudarė beveik pusę (46,3 proc.) visų susirgimų erkiniu encefalitu Lietuvoje.
Gydytojai pabrėžia, kad erkinis encefalitas – liga, kurios pasekmės gali sugriauti gyvenimą, sukeldama ne tik paralyžių, bet ir klausos, eisenos sutrikimus, galvos skausmus. Portalas tv3.lt primena plačiau rašęs apie erkinio encefalito simptomus ir ligos eigą.
Antras erkių aktyvumo periodas
Specialistų perspėjima, kad rudenį prasideda antroji erkių aktyvumo banga. Iš miško ar net iš pasivaikščiojimo vietose, kur yra žolės – kad ir po daugiabučio langais – galima parsinešti erkių, kurios gali būti užkrėstos ne tik erkiniu encefalitu, nes ir Laimo liga.
Kaip yra akcentavusi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausia specialistė Milda Žygutienė, Lietuva pagal sergamumą erkiniu encefalitu Europoje vis dar išlieka pirmaujanti, be to, daugiausiai turime ir Laimo ligos atvejų.
„Kaip žinia, erkės darosi labai aktyvios ir tas klimato šiltėjimas kaip tik yra visus labai dominantis klausimas – kaip atrodys ateitis, ar čia atsiras kažkokių tai naujų rūšių ir panašiai. Tai jau pakanka to, ką turime.
Jeigu anksčiau erkės aktyvios tapdavo balandžio mėnesį ir stebėdavome jas iki spalio, tai dabar – nuo ankstyvo kovo iki Naujų metų, nes puikiai žinome, kad kartais ta pliusinė temperatūra iki to laiko išsilaiko“, – kiek anksčiau komentavo ji „Žinių radijui“.
Visuomenės sveikatos centras perspėja – nors ruduo, budrumo dėl erkių prarasti negalima.
„Tos, kurios anksti pasimaitino, jau išsivystė į kitą vystymosi stadiją ir vėl reikia kraujo, kad galėtų užtikrinti savo egzistenciją. Nurims tik tada, kai bus minusinė temperatūra ir galbūt sniegas“, – TV3 Žinios neseniai sakė entomologė M. Žygutienė.
Apsaugo tik skiepai
NVSC specialistai primena, kad nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti pasiskiepijus – tai veiksmingiausia prevencijos priemonė. Vakcina galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus bei suaugusiuosius. Norintiems pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito pirmosios dvi dozės skiriamos 1–3 mėn. intervalu. Trečioji dozė įprastai skiriama po 5–12 mėn. Vėliau imunitetą būtina stiprinti, pirmoji sustiprinančioji dozė skiriama po 3 metų, o vėliau kas 5 metus. Vyresniems nei 60 m. amžiaus gyventojams imunitetą stiprinti rekomenduojama kas 3 metus.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad nuo pernai metų rugsėjo mėn. 50–55 m. amžiaus grupei priklausantiems asmenims skiepai nuo erkinio encefalito yra nemokami, skiepijant tiek pagal pirminę skiepijimo schemą, tiek sustiprinančiąja doze.
Deja, tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra, todėl siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką, reikėtų vengti aukštos žolės ir krūmų, tinkamai apsirengti (šviesūs drabužiai, viršutiniai drabužiai ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnės prigludusios prie kūno, sukištos į batus), naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus), nuolat apžiūrėti save ir kartu keliaujančius asmenis.
