Tokius pokyčius galima paaiškinti ne tik mitybos įpročių kaita, bet ir gyvenimo būdo pokyčiais. Žmonės pažinę kitas kultūras įtraukia į savo gyvenimą tam tikras tradicijas, jas perduoda savo draugams. Per kultūrų pažinimą atrandama ir nauji produktai pirkinių krepšelyje: sojos, ryžiai, kviečiai, kukurūzai, saldžiosios bulvės, žaliosios garstyčios, kininiai kopūstai ir kiti.
Kiniškų patiekalų gaminimimą galima pavadinti manipuliacija pagrindiniais ingridientais. Dažniausias pasitaikantis kompleksas – grūdinės kultūros, ryžiai, daržovės ir mėsa, tačiau būtinai tinkamai subalansuotas ir papildytas žolelėmis.Taip pat, būtina gaminant išlaikyti spalvą ir tesktūrą, o svarbiausia – patiekalas turi būti ruošiamas ir valgomas ramiai bei harmoningai.
„Lietuvoje stebimas vis didesnis susidomėjimas rytų kultūra ir jos patiekalų privalumais. Ši tendencija maisto industrijoje atsirado nuo kiniškų padažų ir peraugo į patiekalų ir jų vartojimo kultūros pokyčius“, – komentuoja „Arvi kalakutai“ marketingo specialistė Laura Budrienė.
Pasak L. Budrienės, vartotojų apklausos rodo, kad gyventojai nori maitintis sveikiau, o kinų virtuvė vartotojui, visų pirma kelia sveiko ir ilgo gyvenimo asociacijas.
Kinijoje tikima, kad ne tik maistas paveikia sveikatą, bet ir tai kokį maistą renkamės, kaip jį deriname ir net kokios nuotaikos esame, kai renkamės produktus. Maistas yra laikomas medicinos dalimi. Pavyzdžiui, derinant kinietiškas gamybos tracidijas ir kaloringą kiaulieną pakeitus į maistingą kalakutieną, gyvenimo trukmę galima prailginti net 40 procentų. Todėl Lietuvoje taip greitai populiarėja kinietiška virtuvė, kuri siejama su sveikata, harmoningu gyvenimu ir dailiomis kūno linijomis.
