Moteris pasakoja, kad vieną rytą, tikrindama elektroninį paštą, tarp gautų laiškų pastebėjo pranešimą, neva siųstą iš „Swedbanko“. Laiške buvo prašoma atnaujinti paskyros informaciją.
„Iš pradžių neįtariau nieko blogo, nes dar pernai kitas bankas buvo prašęs atnaujinti duomenis. Laiškas atrodė tvarkingas, sklandžiai parašytas.
Tačiau nusprendžiau patikrinti siuntėjo adresą – ir tada viskas tapo aišku. Jis pasirodė įtartinas, nelietuviškas [email protected]“, – pasakoja kėdainietė.
Kėdainietė įspėja visus dėl sukčių
Laiškas buvo siųstas iš visiškai su banku nesusijusio elektroninio pašto adreso. Tokiu būdu sukčiai bando apsimesti finansinėmis institucijomis ir išvilioti gyventojų prisijungimo duomenis ar kitą jautrią informaciją.
Apgaulingame laiške gavėjai raginami skubiai atnaujinti paskyros duomenis iki nurodytos datos, taip pat naudoti PIN generatorių ar kitas autentifikavimo priemones. Tokie raginimai dažnai kuriami siekiant sukelti skubos jausmą ir paskatinti žmogų veikti neapgalvotai.
Kėdainietė nusprendė perspėti kitus gyventojus – neskubėti spausti nuorodų ir visada atidžiai tikrinti siuntėjo adresą. Kilus įtarimų, verta pasitarti su artimaisiais arba kreiptis tiesiogiai į banką.
Savo ruožtu „Swedbankas“ primena, kad sukčiai gali veikti įvairiais kanalais – el. paštu, telefonu ar socialiniuose tinkluose. Nors jų naudojami scenarijai skiriasi, tikslas išlieka tas pats – išvilioti pinigus ar asmeninius duomenis.
Gyventojams patariama kritiškai vertinti visus su finansais susijusius pranešimus, sekti naujausią informaciją apie sukčiavimo atvejus bei laikytis bankų ir institucijų saugumo rekomendacijų.
Taip pat svarbu apie tokius atvejus kalbėtis su artimaisiais ir kolegomis – informuotumas išlieka viena veiksmingiausių apsaugos priemonių.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
