Pokalbio metu Inga papasakojo, kaip atrodo jos diena darbe, ir pasidalijo keliomis atmintyje įsirėžusiomis istorijomis iš savo darbo.
Jau 10 metų vairuoja troleibusą
Pasiteiravus Ingos, kada ji pradėjo dirbti troleibuso vairuotoja, moteris atskleidė, kad viskas prasidėjo dar 2014 metų gruodį, kai ji išsilaikė troleibuso vairuotojos teises.
Pasak jos, jau 2015 metų pradžioje ji sėdo už troleibuso vairo ir jo nepaleidžia iki šiol – darbas jai patinka.
„Nuo mažens mane traukė didelės transporto priemonės. Labiausiai – limuzinai ir masyvūs amerikietiški vilkikai.
Su laiku supratau, kad norėčiau kažką panašaus vairuoti, o šis troleibuso vairuotojos darbas leido iš dalies įgyvendinti šią svajonę“, – pasakojo Inga.
Pasiteiravus, kaip į šią jos svajonę sureagavo šeima, pašnekovė džiaugėsi, kad visi ją palaikė. Pasak jos, didžiausias ramstis ir palaikytojas tapo jos vyras.
Anyta taip pat palaikė Ingą, nes pati tuo metu dirbo Vilniaus viešojo transporto administracijoje. Pašnekovė atskleidė, kad anyta pranešė jai apie troleibusų vairuotojų kursus.
„Mano visa šeima mane labai palaikė. Džiaugiuosi, nes palaikymo tada reikėjo, nes šis darbas tapo dideliu iššūkiu – neseniai buvau pagimdžiusi sūnų“, – apie praeitį pasakojo Inga.
Troleibusą vairavo Vilniuje ir Kaune
Įdomu tai, kad pašnekovė pasakojo, kad yra ragavusi tiek troleibusų vairuotojos Vilniuje, tiek Kaune duonos. Pasak jos, dviejų miestų sistemos skiriasi.
Inga pasakojo, kad Vilniuje už troleibuso vairuotojos vairo ji praleido keturis metus, o Kaune skaičiuoja jau trečiuosius.
„Kaune mes važiuojame vis skirtingais maršrutais. Troleibusas vienas, o maršrutai skirtingi. Vilniuje yra kitaip, ten atsisėdi į vieną maršrutą ir taip iki pensijos važinėji“, – skirtumu pasidalijo Inga.
Ji pasakojo, kad sostinėje veždavo keleivius 3, o vėliau 16 troleibuso maršrutu, tačiau kartais pasitaikydavo išimtinių atvejų, kai tekdavo vairuoti troleibusą ir kitais maršrutais.
Pasiteiravus, kokia sistema mielesnė pačiai Ingai, ji tvirtino, kad Kauno. Pasak jos, toks darbas yra dinamiškesnis:
„Man pačiai labiau patinka, kai maršrutai keičiasi, nes nėra tos rutinos. Kai važinėji tuo pačiu maršrutu, tu jau žinai keleivius iš veido, kartais žinai vardus, o kai su skirtingais – ne taip nuobodu, nėra rutinos.“
Įprasta diena troleibuso vairuotojos darbe
Ne paslaptis, kad troleibuso vairuotojų darbo diena atrodo kitaip nei ofise dirbančių žmonių. Vis tik tame Inga mato privalumų, nes grafikas keičiasi ir ji gali turėti laisvas popietes ir vakarus.
„Dirbu tik rytais, dėl to keltis tenka anksti, dažniausiai tarp 3-5 valandos ryto. Išskirtiniais atvejais tenka atsikelti 6 valandą ryte, bet tokių atvejų mažai.
Tada susitvarkau, susiruošiu, važiuoju į darbą. Gyvenu Kačerginėje, tad kelionė į darbą trunka lygiai 20 minučių. Tuo metu gatvės tuščios, spėju nuvažiuoti be trikdžių.
Darbą baigiu apie pietus, retai kada dirbu ilgiau, tad vakaras lieka man. Spėju nueiti į kirpyklą, pas gydytoją. Jeigu keliuosi anksti, tai ir miegoti einu anksti – apie 20 valandą“, – dienos eiga dalijosi pašnekovė.
Ji pridėjo, kad darbo pabaigos laikas neretai priklauso nuo to, kada ji pradeda dirbti. Troleibuso vairuotoja nurodė, kad visai neseniai išriedėjus 5 val. ryte darbą ji baigė 14.30 val. Vis tik yra ir kitas grafikas, kurio metu darbą pradėjus 6.30 val., Inga jį baigia 13.30 val.
„Pas mus nėra vieno grafiko, visi skirtingi“, – apie besikeičiančią tvarką pasakojo pašnekovė.
Kuriozinė diena vairuojant troleibusą Vilniuje
Paprašyta pasidalinti į atmintį įsirėžusiomis situacijomis iš darbo, Inga neslėpė, kad tokių buvo. Pasak jos, viena situacija – visai kuriozinė.
Ji pasakojo, kad tuo metu dar dirbo Vilniuje, o nors tada situacija atrodė rimta, dabar pašnekovė prisiminusi ją nusišypso.
„Man yra įstrigusi situacija iš Vilniaus darbo laikų, kuri dabar kelia šypseną, bet tada buvo tikrai nejauku.
Netoli buvo Žemaitės stotelė ir anksčiau visi troleibusai per šviesoforą važiuodavo tiesiai, bet vėliau sankryža buvo pertvarkyta taip, kad troleibusas gali įvažiuoti į stotelę iškart, apvažiuodamas šviesoforą, pakeisdamas važiavimo kryptį.
Aš susimaišiau ir nuvažiavau tiesiai, kaip visada. Tada teko sustoti, nes nebebuvo kontaktinio tinklo, ištiko komiškiausi dalykai...
Jeigu būčiau bent dešimčia metrų ne taip toli nuvažiavusi, būčiau dar buvusi prie tinklų, o tada taip ir likau būti. Dabar juokinga, bet tada buvo gera pamoka visada sekti pokyčius“, – klaidą prisiminusi šyptelėjo Inga.
Pasiteiravus, kaip ji elgėsi toje situacijoje, kai troleibusas nebegalėjo pajudėti nei pirmyn, nei atgal, Inga atskleidė, kad skambino jų avarinei pagalbai.
Tiesa, ji pridūrė, kad atvykę gelbėtojai nebuvo patenkinti, o Ingai teko gerai įsisąmoninti šią situaciją.
„Dėl tokių dalykų pykdavo tie, kurie tampo troleibusus tų, kurie užsižioplino. Nebuvo jiems labai linksma trukdytis dėl tokių menkniekių“, – prisiminė pašnekovė.
Maloni situacija su troleibuso keleiviu
Paprašyta papasakoti apie malonias situacijas su keleiviais, Inga tikino, kad dažniausiai jie būna malonūs. Tiesa, pridėjo, kad bendrauti su jais tenka retai, nes susikaupusi stebi kelią.
Vis tik vieną keleivį pamiršti sunku. Pasak Ingos, tai – senjoras, kuris jau yra žinomas tarp Kauno troleibusų vairuotojų.
„Kaune yra toks senukas, kuris visoms troleibusistėms visada duoda saldainių ir pasako: „be grąžos“. Jis dar iki šiol gyvena ir vaišina visas troleibusų vairuotojas saldainiais. T
ik nežinau, kaip su vyrais vairuotojais, ar jie gauna saldainių, ar ne“, – šyptelėjo Inga.
Pasak jos, tokios kelionės sukelia šypseną ir praskaidrina dieną. Tuomet maloniau dirbti ir keliauti tampa tiek Ingai ir jos kolegėms, tiek keleiviams.
Dažna troleibuso keleivių klaida
Pasiteiravus, ar pasitaiko nemalonių situacijų darbe, Inga prisipažino, kad taip. Ji pasidalijo visai neseniai, dar kovo mėnesį nutikusiu įvykiu ir davė patarimą visiems keleiviams.
Anot jos, tuo metu ji vairuodama troleibusą sustojo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, o kai užsidegė žalia – pradėjo važiuoti.
„Ėmiau judėti ir trenksmas. Pasirodo, bobutė su lazdele nukrito. Pasekmės – liūdnos, lūžo klubas. Mes kvietėme visas tarnybas, aš nesupratau, kas nutiko.
Pradžioje iškviečiau pagalbą, tada paskambinau mūsų vadinamajam „saugumiečiui“. Pas mus yra filmuojamas tiek troleibuso vidus, tiek išorė, klausiau, gal aš kažką ne taip padariau, o pasirodo, kad kol buvau sustojusi, ji dėjosi ant pečių kuprinę ir už niekur nesilaikė, dėl ko dabar – liūdnos pasekmės“, – nelaimingu nutikimu dalijosi Inga.
Pasiteiravus, ar ji turėtų patarimą skaitytojams, kurie dažnai naudojasi viešojo transporto paslaugomis, Inga tikino, kad taip.
Ji pasidalijo vienu auksiniu patarimu, kuris gali padėti išvengti nemalonių situacijų patiems, o taip pat užtikrinti efektyvų vairuotojų darbą:
„Keleiviams patarčiau jau įlipant laikytis, visur visada laikytis, nes dauguma keleivių, ypač vyresnio amžiaus, po troleibuso saloną vaikšto kaip po parkelį. Tada būna liūdnų pasekmių.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
