Teigiama, kad vos kas dešimtas vyras išdrįsta apsilankyti pas specialistą dėl erekcijos ar ejakuliacijos sutrikimų, o tikrai didelę dalį diagnozių sudaro būtent priešlaikinė ejakuliacija. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad bent kas penktam vyrui, kuris kreipiasi į specialistus, diagnozuojama būtent priešlaikinė ejakuliacija.
Kodėl nereikėtų gėdytis?
Vyrus būtina padrąsinti ir paraginti kreiptis į gydymo įstaigą, nes pilnavertis ir laimingas lytinis gyvenimas toks pats svarbus, kaip ir kitos gyvenimo sritys. Beje, gėdytis tikrai nereikėtų, nes problema gana paplitusi, o šiuolaikinė medicina siūlo ne vieną būdą, galintį padėti vėl susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Šiuos būdus verta aptarti su gydytoju, kuris parinktų konkrečiam pacientui tinkamiausius gydymo metodus ir, jei reikia, vaistus, padedančius suvaldyti priešlaikinę ejakuliaciją.
Kas yra priešlaikinė ejakuliacija?
Priešlaikinė ejakuliacija (PE) – tai sėklos išmetimas dėl minimalios lytinės stimuliacijos ir jos metu. Jeigu sėkla išsiveržia penetracijos (įsiskverbimo) metu arba praėjus itin nedaug laiko nuo jos, tai taip pat galima apibūdinti kaip PE. Beje, PE diagnozuojama, jei asmuo visiškai negali kontroliuoti šio proceso, pavyzdžiui, ejakuliacija įvyksta tada, kai asmuo to dar nenori. PE galima įtarti, jei vyrui nepavyksta sėkmingai nutolinti sėklos išsiveržimo; jei ejakuliacija įvyksta net nepradėjus lytinių santykių arba po keliolikos sekundžių (ar kelių minučių) nuo jų pradžios. Kartais ejakuliacija įvyksta dar prieš erekciją – tuomet lytinių santykių pradėti tampa visiškai neįmanoma. Pats ligos apibūdinimas gana ginčytinas, nes skiriasi pacientų lūkesčiai – vieniems pakanka ir 5 minutes trunkančio proceso, o kitiems – ne.
Kokia galima PE žala?
PE mažina pasitikėjimą savimi, skatina vengti sueities ir neabejotinai daro didelę įtaką poros lytiniam gyvenimui. Tai gali lemti psichologinių problemų pasireiškimą, lytinių santykių vengimą, partnerio nelaimingumą ir poros santykių nepilnavertiškumą.
Paciento patiriama nervinė įtampa kartais būna tokia didelė, kad netgi sutrinka miegas ir normalus gyvenimo ritmas; gali kankinti pasikartojančios mintys, apimti depresinės nuotaikos ir didelės kaltės jausmas.
PE gali daryti didelę įtaką sėkmingam apvaisinimo procesui, ypač jei PE įvyksta dar prieš penetraciją – mažėja galimybės susilaukti vaikų.
Kada galima įtarti PE?
Dažnai naudojami specialūs standartiniai klausimynai – anketos. Labai svarbu išsiaiškinti, kokio lygio įtampą ir nerimą pacientas jaučia dėl patiriamų ejakuliacijos sutrikimų. Kuo šis susirūpinimas stipresnis, tuo didesnė ir PE tikimybė. Taip pat įvertinamas vienas iš svarbiausių kriterijų, kuris vadinamas latentiniu intravaginaliniu ejakuliaciniu laiku. Tai laikas, kuris praeina nuo penetracijos (įsiskverbimo arba vaginalinio kontakto) iki sėklos išsiliejimo. Jį galima išmatuoti chronometru. Pastebima, kad didžiajai daliai vyrų, kurie skundžiasi PE, šis laikas neviršija dviejų minučių (60 sekundžių). Jei intravaginalinė trukmė yra iki trijų minučių – taip pat galima įtarti PE. Jei latentinis intravaginalinis ejakuliacinis laikas yra ilgesnis, nei 3 minutės (90 sekundžių), tai paprastai jau laikoma normalia trukme, bet daugumai asmenų norisi kuo ilgiau trunkančio proceso. Būtina pabrėžti tai, kad reikšmingas ne vien šis laikas nuo įsiskverbimo iki ejakuliacijos, juk ji kai kuriais atvejais įvyksta dar prieš lytinių santykių pradžią. Kitas svarbus kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti, yra paties asmens jaučiama savikontrolė. Paciento paprašoma įvertinti, kokia, anot jo, yra ejakuliacijos kontrolė. Pavyzdžiui, jei pacientas savikontrolę prilygina 1 balui, tai reiškia, kad jis nejaučia absoliučiai jokios ejakuliacijos kontrolės, o tai neabejotinai tik dar labiau apsunkina visą lytinio akto eigą. Kuo didesnis balas pasirenkamas, tuo stipresnė ejakuliacijos kontrolė pasiekiama. Pacientai, kurie kreipiasi dėl ejakuliacijos sutrikimų, dažnai pasirenka žymiai mažesnius savikontrolės lygio balus, kurie parodo nepilnavertę sėklos išmetimo kontrolę. Gydymu siekiama pagerinti visus šiame skyriuje minėtuosius kriterijus.
Priešlaikinė ejakuliacija gydoma veikiant dviem esminėmis kryptimis:
1. Psichoterapija. Ji ypač indikuotina esant ryškių neurozinio sutrikimo požymių ir reikiamai paciento motyvacijai.
2. Medikamentinis gydymas. Dauguma vyrų, turinčių priešlaikinę ejakuliaciją, renkasi būtent medikamentinį gydymą. Jis nesudėtingas, lengviau prieinamas, nereikalingas ypatingų paciento ir jo partnerės pastangų ar didelių laiko sąnaudų.
Prieš kelis metus Lietuvoje atsirado pirmasis geriamas vaistas, kuris pagal indikacijas gali būti naudojamas prieš lytinį aktą, siekiant jį prailginti.
