Vienas didžiausių pavojų aktyvistų sveikatai – vandens trūkumas. Vanduo – gyvybiškai svarbus žmogaus kūno sistemų normaliai veiklai, todėl jo trūkumas (dehidratacija) gali sukelti sveikatos sutrikimus: nuo laikino negalavimo, pykinimo iki mirties. Per parą žmogui rekomenduojama išgerti 8 stiklines vandens, tačiau fiziškai aktyviems jo išgerti reikia kur kas daugiau.
„Ruošiantis karštą dieną aktyviai sportuoti lauke ar nekondicionuojamoje patalpoje, vandenį reikėtų gerti prieš, po ir per treniruotę. Net jei nesitreniruojate reguliariai ir nesiekiate sporto aukštumų, o tiesiog savo malonumui norite pasivažinėti dviračiu, riedučiais ar pabėgioti, vis tiek vertėtų laikytis rekomendacijų. Kiek reikia išgerti vandens, priklauso nuo žmogaus kūno svorio, tačiau, pavyzdžiui, 70 kg sveriančiam žmogui papildomai išgerti reikėtų apie du litrus vandens. Tam kuo puikiausiai tinka ir vanduo iš čiaupo. Jei vis tik orisi mineralizuoto vandens, reikėtų rinktis negazuotą“, – pataria Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) prezidentas Aurimas Mačiukas.
Karštą dieną užsiimantiems aktyvia fizine veikla, prieš ją pradedant, rekomenduojama išgerti 5–7 ml vandens kiekvienam kūno kilogramui, o per 1–1,5 val. trunkančią aktyvią veiklą – dar po 10 ml kiekvienam kilogramui. Reikėtų įprasti pasisverti prieš ir po aktyvios veiklos ir po jos išgerti maždaug pusantro karto daugiau vandens nei prarasta svorio.
„Vanduo padeda iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas, todėl organizme užtikrinus pakankamą skysčių kiekį, pavyks išvengti kai kurių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, nuovargio, silpnumo, pykinimo, padažnėjusio pulso, mėšlungio, – vardina A. Mačiukas ir įspėja, jog geriant vandenį nereikia persistengti. – Per didelis vandens kiekis mūsų organizmui kenkia ne mažiau nei jo trūkumas. Apsinuodijimas vandeniu arba hiperhidratacija įvyksta, kai vandens išgeriama per greitai ir per daug“.
Ne mažiau nei vanduo karštu oru žmogaus sveikatai svarbi aktyviai veiklai tinkama apranga. Per karščius oda yra itin svarbus organas, padedantis iš organizmo pašalinti šilumą, todėl vasarą vertėtų rinktis kūną vėsinančius drabužius. Nors vis dar gaji nuomonė, jog aktyviai veiklai geriausia rinktis iš natūralių medžiagų pagamintus drabužius, tai tėra mitas – tokios aprangos reikėtų vengti.
„Nors natūralūs audiniai praleidžia orą, jie sugeria prakaitą, dėl kurio rūbai smunka žemyn ir gali sudirginti odą, todėl geriausia rinktis sintetinės funkcinės tekstilės drabužius. Tokia apranga iš kūno ištrauks drėgmę ir taip jį vėsins. Jei aktyvia veikla bus užsiimama saulėje, reikėtų rinktis kuo šviesesnę aprangą – kuo šviesesnė spalva, tuo labiau ji atspindi saulę. Nereikėtų vengti marškinėlių ilgomis rankovėmis ar ilgų kelnių – kuo didesnį kūno paviršių dengia drabužiai, tuo labiau jis yra apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių. Be to, svarbu nepamiršti, jog tinkamos aprangos komplektas susideda ne tik iš avalynės, marškinėlių ir kelnių, itin svarbios yra kojinės ir galvos apdangalas. Renkantis pastaruosius, galioja tos pačios taisyklės“, – pabrėžia LSKA prezidentas.
Nors kiekvienas žmogus karštį toleruoja skirtingai, termometro stulpeliui pasiekus 30 laipsnių ribą, medikai net ir visiškai sveikiems žmonėms rekomenduoja vengti didelio fizinio aktyvumo.
