Kad ir koks būtų jūsų bendravimas, jei jis jau trunka pakankamai ilgą laiko tarpą, įvyksta nesutarimų. Nebūna taip, kad santykiai praeitų be barnių ir konfliktų. Jūs esate dvi savarankiškos asmenybės, ir jei visur ir visada jums viskas sutaptų, po kiek laiko pasirodytumėte vienas kitam beviltiškai nuobodūs. Svarbiausia - suprasti, kad jei jau pykstatės, tai nereiškia, kad esate visiškai skirtingi ir jums metas sukti savais keliais. Paprasčiausiai tai - santykių krizė, kurią būtina išgyventi.
Kad ir kaip gerbtumėte ir saugotumėte vienas kitą, kad ir kaip besistengtumėte nekonfliktuoti su savo antrąja puse, vis dėlto nesutarimai ir barniai neišvengiami, nes ilgas bendravimas tiesiog negali vykti visiškai lygiai ir sklandžiai. Tai ypač pasakytina apie vyro ir moters šeimyninius santykius. Konfliktų kyla tiek registruotuose santuokose, tiek partnerystėje gyvenančioms poroms.
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia.
Žmonės susipažįsta, pradeda susitikinėti, iš pradžių jie kupini energijos ir optimizmo, atrodo, kad tokia meilės būsena visada ir bus - be menkiausio debesėlio, šviesi ir tyra. Jokie barniai nesudrums dvasios ramybės ir puikaus tarpusavio supratimo. Tačiau dieną keičia diena, ir kasdienė buitis išsiskleidžia visu savo žavesiu. Kad ir kaip besistengtumėte, konfliktai neišvengiami. Barniai kyla nepriklausomai nuo mūsų norų ir valios, jie parodo, kad jauna šeima vystosi, tobulėja, taikosi vienas prie kito. Bet jei nesutarimų prigimtis dažniausiai nepriklauso nuo pačių žmonių, tai faktas, kaip taikiai jie šiuos konfliktus išspręs ir kaip jie paveiks tolimesnį bendrą jų gyvenimą, visiškai priklauso tik nuo jų pačių. Konfliktai visada laikomi negatyviais ir vertinami iš esmės neigiamai. Natūralu, tame nėra nieko malonaus, ypač tiems, kurie patys tuose konfliktuose dalyvauja. Tačiau, šiaip ar taip, barniuose galima rasti ir teigiamų dalykų. Visa esmė slypi konflikto prigimtyje, kadangi jis gali kilti iš nieko, lygioje vietoje. Visada galima pastebėti:
• ženklus, kurie rodo bręstant konfliktinę situaciją;
• vyrą ir moterį, kurie yra tiesioginiai konflikto dalyviai;
• būdus, kurie užkerta kelią dar nekilusiam arba padeda nugesinti jau įsiplieskusį konfliktą.
Galima teigti, kad konfliktas - viena vertingiausių gyvenimo pamokų. Konflikto metu vyras ir moteris geriausiai pažįsta vienas kitą, supranta vienas kito įpročius ir pomėgius. Jie gauna retą galimybę stebėti savo santykių ir tarpusavio supratimo raidą. Ir visa tai jiems leidžia būtent kivirčai. Sutuoktiniai ima atpažinti konfliktinės situacijos rutuliojimosi schemą, išskirti priežastis, kurios tampa konflikto katalizatoriais. Taip pat jiems suteikiama galimybė išsiaiškinti, kokios stadijos apima jų konfliktą. Konfliktą išsprendę įsimylėjėliai gali aptarti galimybes, kaip ateityje tai daryti konstruyktyviau, kaip užbėgti už akių barniams ir spręsti problemas taikiau.
Turėkite omenyje, kad tai, kaip jūs suvoksite ir įsiminsite tokio pobūdžio pamokas, priklauso tik nuo jūsų. Mes norėtume tik jus įtikinti, kad konfliktas - nesvarbu, didelis ar mažas - turėtų būti išanalizuotas, kad ateityje išvengtumėte panašių situacijų. Kitaip tariant, kad antrą kartą neužliptumėte ant to paties grėblio. Tam, kad nesipyktumėte dėl tų pačių problemų, tiesiog reikėtų užbėgti joms už akių, išsiaiškinti savo pozicijas kartą ir visiems laikams. Žinojimas - tai jėga, todėl mokykitės pažinti konfliktų prigimtį, kad ateityje būtumėte bent vienu žingsniu priekyje juos spręsdami.
Išsiaiškinkite, dėl ko nesutariate
Susikivirčijote, ir abu kaltinate vienas kitą? Bet kodėl kilo konfliktas? Vargu ar dėl to, kad kažkuris pamiršo nupirkti duonos. Galbūt jus ištiko su amžiumi susijusi santykių krizė? Nustatę priežastis atsidursite pusiaukelėje į taiką ir santarvę.
Dažniausiai konfliktai tarp vyro ir moters kyla dėl tam tikrų problemų, kurias išgyvena vienas arba abu partneriai ir kurios yra jų asmeninių jausmų ir emocijų pagrindas. Partnerių amžius čia - anaiptol ne antraeilis dalykas, nes jis pats yra vienas svarbiausių žmogaus asmenybės bruožų.
Besiformuodamas kaip asmenybė žmogus pereina savo gyvenime daugybę etapų. Tuo pačiu jis auga dvasiškai, fiziškai, pereina keletą stadijų, kurios apibūdinamos tai pakilimais, tai nuopuoliais. Tai neišvengiamai atsiliepia žmonių tarpusavio santykiams. Todėl dažnai amžiaus krizės sutampa ir su santykių krizėmis.
Suaugdamas žmogus keičia savo požiūrį į tam tikras gyvenimo situacijas, perkainoja vertybes, ir visa tai siejama su psichologinės ir emocinės būklės kaita. Su amžiumi žmonės ima dažniau lyginti tai, ko pasiekė ir tai, ko troško. Be abejo, pasiekimai atrodo kur kas kuklesni. Ir kaip tik šis emocinės būklės nepastovumas, susijęs su amžiumi, dažniausiai tampa konfliktų šeimoje priežastimi. Todėl tokiomis akimirkomis būtina parodyti vienas kitam dėmesį ir nuovokumą - kad nuimtumėte įtampas ir užbėgtumėte už akių bręstančiam konfliktui,
Vertėtų pastebėti, kad amžiaus krizės nėra labai aiškiai susiję su laiko rėmais, t.y. faktas, kad vakar šventėte gimtadienį, atvedusį jus prie dar vieno slenksčio, visai nereiškia, kad jau rytoj susipyksite su savo antrąja puse. Tai, kaip spręsite vieną ar kitą krizę, taip pat priklauso nuo jūsų individualių savybių.
Ir nors aiškių amžiaus krizių rėmų nėra, vis dėlto galima įvardyti tam tikrus laiko tarpsnius, susijusius su fiziologiniais pokyčiais organizme ir psichikos permainomis. Vyrams ir moterims šių krizių laikas ne visai sutampa, taip pat nevienoda ir krizių eiga. Ir kaip tik pastarasis faktas sukelia stipriausius nesutarimus tarp partnerių.
Bendras gyvenimas taip pat slepia savyje gausybę krizių. Daugelis psichologų šeimą lygina su visą gyvenimą trunkančiu maratonu: vienos poros iškrenta iš distancijos vos ją pradėję, kitos išbyra pakeliui, patys atkakliausi, nepaisant sunkumų, nubėga ją visą drauge. Bet, kad ir kaip bebūtų liūdna, ilgesnis šeimos gyvenimas niekaip neapsieina be krizių. Psichologai išskiria keletą galimų kritinių stadijų, ištinkančių šeimas po vienerių, trejų, 5-7, 10-12, 15-20 ir 30 bendro gyvenimo metų.
Kita nesutarimų priežastis, perauganti į konfliktus - išsiskiriančios partnerių veiklos sferos. Pastaruoju metu jau nieko nebestebina šeimos, kurių visi nariai gyvena kaip katės, patys sau. Kaip tik tokia padėtis, pasak psichologų, dažniausiai atveda prie santykių iširimo. Jūsų bendrai ateičiai gali grėsti ir tai, kad abu su partneriu puoselėjate skirtingus ateities planus, kuriuose visiškai neskiriama vietos antrosios pusės interesams. Darbas, vaikai, pomėgiai - nelaikykite to savo svarbiausiuoju prioritetu, nenustumkite santykių į antrą planą. Išeitis visada yra: paprasčiausiai nenerkite stačia galva į savo interesų sferą. Sudarykite sąrašą, kokie dalykai jums svarbiausia gyvenime, ir savo santykius paminėkite pirmoje vietoje. Būtinai skirkite laiko tiesiog pasėdėti kartu kavinėje, išvykoms į gamtą, pasivaikščiojimams po naktinį miestą.
Šalin rožinius akinius!
Esi idealistė ir tiki, kad viskas puiku? Jūsų santykiuose lipi per save pačią ir to stengiesi nepastebėti? Be reikalo! Jei kas nors tavęs netenkina - netylėk. Galbūt jo požiūris į tavo pareigas šeimoje kertasi su tavuoju? Gali būti, kad jūsų konfliktų priežastis kaip tik tame!
Vertėtų šiek tiek išsiaiškinti, ko vyrai ir moterys nori iš gyvenimo. Suvokus tai bus galima daryti atitinkamas išvadas, kad stiprioji ir silpnoji lytis gyvenime vadovaujasi skirtingais prioritetais. Tačiau menas spręsti konfliktus ir slypi gebėjime suprasti ir apjungti abiejų interesus.
Šiuolaikiniai vyrai per tūkstantmečius mažai kuo pasikeitė ir dabar praktiškai nesiskiria nuo savo protėvių. Įdomu tai, kad 87 procentai visų vyrų svarbiausiu dalyku gyvenime laiko darbą ir 99 procentai jų svajoja apie ryškų seksualinį gyvenimą.
Kitaip nei stiprioji lytis, šiuolaikinės moterys visiškai pakeitė prioritetus ir dabar šiuo požiūriu labai skiriasi nuo mamų ir juolab močiučių. Dauguma moterų dabar karjerą iškelia aukščiau šeimos, nes nori to paties, ko ir vyrai: valdžios, pinigų, karjeros, dėl to jos tampa neatsparios ligoms, kurios iki šiol buvo laikomos vyriškomis: opaligei, širdies ligoms, stresui ir netgi ankstyvai mirčiai. Moterys pradėjo rūkyti ir vartoti alkoholį tokiais kiekiais, kokių dar nebūta per visą žmonijos istoriją.
Šiandieniniame pasaulyje 93 moterų finansinę nepriklausomybę įvardija kaip gyvybiškai svarbią sritį, 62 procentai trokštų valdžios. Kitaip tariant, nepriklausomybė nuo vyro seniai tapo nebe išimtimi, o gyvenimo norma ir netgi būtinybe. Kalbant apie asmeninį gyvenimą seksą kaip svarbiausią gyvenime sferą įvardija vos 1 procentas moterų, 45 procentai jų į pirmą vietą iškelia pasitikėjimą, 22 procentai - pagarbą. Daugumai vyrų seksas vis dėlto išlieka prioritetine sritimi. Daugiausia pasitenkinimo moterims kelia motinystė, seksu savo gyvenime visiškai patenkintos jaučiasi tik 22 procentai moterų, o 63 procentai laiko savo antrąją pusę nepakankamai geru meilužiu.
Dauguma moterų mano, kad uždirbti pinigų vaikų rūbams, maistui ir išsilavinimui - kilnesnė užduotis, nei užsiimti atžalų auklėjimu. Tačiau moterims vaiko auklėjimas kelia didesnį pasitenkinimą nei vyrams. Deja, vaikų auklėjimo klausimų vyrai apskritai nelaiko prioritetiniais kol... netampa seneliais.
Kaip išgelbėti tarpusavio santykius? Taisome klaidas
Jūsų barniai labai padažnėjo, ir kaskart atrodo, kad santykiai tampa vis blogesni? O ar susimąstei, kad jūs paprasčiausiai ne taip taikotės? Juk taikytis - tai irgi mokslas!
Kiekvienos poros santykiuose anksčiau ar vėliau atsiranda barnių. Be abejo, po kiekvieno konflikto atsiveria du keliai: arba tuojau pat išsiskirti, kadangi nebeturite jėgų gyventi taip. Kitas kelias - žengti žingsnį link susitaikymo.
Pastarasis kelias, be abejo, produktyvesnis ir naudingesnis. Juk tave domina galimybė išsaugoti santykius, o ne nutraukti juos čia ir dabar, be galimybės sugrįžti.
Kad ir kaip paprasta atrodytų žengti pirmąjį žingsnį link susitaikymo, tai geba ne visi. Dauguma moterų yra pernelyg išdidžios kad pripažintų savas klaidas ir ištiestų partneriui susitaikymo ranką. Rezultate jos užima laukiančiosios poziciją ir trokšta, kad partneris pirmasis pradėtų taikytis. Bet ne visada šis troškimas išpildomas, nes vyras gali manyti esąs teisus ir pirmas nesitaikyti.
Gyvenime būna įvairių situacijų. Kai kuriais atvejais mums, silpnoms moterims, taip norisi, kad prieš mus jis pultų ant kelių ir melstų atleidimo. Bet ką gi daryti, jei per visą sąmoningą gyvenimą jis niekada taip nepasielgė? Užtai paskui tenka gailėtis, kad nepavyko išsaugoti santykių. Kad ateityje nebekartotumėte tokių klaidų, išmokite pradėti taikytis pirmoji. Juk būtent mes, moterys, turime būti išmintingos, apsišarvuoti kantrybe ir gebėjimu atleisti. Ir visai neverta prisiimti griežtos teisėjos vaidmens ir kaltinti mylimo vyro būtomis ir nebūtomis nuodėmėmis. Tikra laimė įmanoma tik tuo atveju, jei širdyje liko gerumo ir gebėjimo atleisti.
Kaip galima žengti žingsnį link susitaikymo? Be abejo, viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Tarkime, jūs susibarėte dėl laiku neišplautų indų. Atrodytų, menkniekis. Bet besibardami ėmėte vardyti vienas kito nuodėmes, padarytas per keletą kartu nugyventų metų. Galiausiai išliejote pyktį vienas ant kito ir šeimoje prasidėjo šaltasis karas.
Tu, išmintinga ir supratinga moteris, gali pataisyti susiklosčiusią situaciją. Pasistenk rasti optimalų būdą, kaip tai padaryti, juk tu geriau nei bet kas kitas žinai jo silpnybes ir įpročius. Pavyzdžiui, gali vakare atnešti jam jo mėgstamą pyragaitį ir pasiūlyti, kad šis saldėsis užglaistytų po jūsų barnio likusį kartėlį. Jei tavo vyras supratingas - jis tikrai įvertins tavo norą taikytis. Ir ateityje judviems tereiks kaip galima greičiau pamiršti nemalonų incidentą.
O gal tavo vyras - išdidus ir įžeidus? Tada jis gali nesureaguoti į pyragaitį ir toliau į tave žiūrės kaip į nusikaltėlę. Jei tu suinteresuota gerinti santykius, tokiu atveju geriausia būtų pripažinti, kur buvai neteisi. Tai visai paprasti žodžiai: „Atleisk, mielasis, atrodo, truputį pasikarščiavau“. Jie bus kur kas naudingesni nei ilgai slepiamos nuoskaudos.
Anaiptol ne visi pykčiai būna tokie niekiniai, kaip konfliktai dėl neplautų indų ar laiku neparuoštų pietų. Įsivaizduok, kad tu auginate vaikus ir negauni savo pajamų, o vyras neduoda jums reikiamos sumos pinigų - be jos tu jautiesi labai nelaiminga. Anksčiau ar vėliau neištversi ir pakelsi skandalą. Bet juk anskčiau ar vėliau kažkuris turės pradėti taikytis. Tarkime, dabar tu naujai įvertinai savo elgesį su pinigais, supratai, kad kai kur išlaidauji per daug ir pritari vyro norui sutaupyti atostogoms. Tokiu atveju galimas sprendimas - abu tenkinantis kompromisas. Tu gali pasakyti, kad šiuo klausimu buvai neteisi, bet vis dėlto norėtum šį bei tą pakoreguoti. Pasakyk savo sprendimą vyrui - labai tikėtina, kad jis su juo sutiks. Jei tavo pasiūlytas kompromisas jam neatrodo priimtinas, paragink, kad pats pasakytų galimą problemos sprendimo variantą.
Kitaip tariant tam, kad susitaikymas įvyktų, svarbu priversti save ir antrąją pusę rimčiau įvertinti konflikto priežastis ir kartu rasti išeitį iš krizės.
Parodyk jam jo trūkumus
Kito akyje net ir šapelį mato, o savojoje ir rąsto nepastebi. Girdėjai šią patarlę? Kiekvienas žmogus laiko save idealiu. Ypač vyras. Todėl užuot tylėjusi, imk ir pasikalbėk su juo apie... jį. Juk kaskart žengdama per save pasąmoningai atsiduri streso būklėje. Geriau pamėgink ištaisyti jį dabar, kad paskui netektų skirtis dėl jo trūkumų.
Neretai konflikto priežastimi tampa vieno ar abiejų partnerių trūkumai. Vyras ir moteris pykstasi būtent dėl to, kad nenori pripažinti kito trūkumų, o apie savuosius nenori girdėti. Bet, kaip žinia, žmonių be trūkumų paprasčiausiai nebūna. Visi mes nuodėmingi. Daugelis kompleksuotų moterų žino savo trūkumus ir susitaiko su mintimi, kad idealių vyrų paprasčiausiai nebūna. Išties žmonės - neidealūs. Tačiau niekas netrukdo to idealo siekti. Todėl kiekviena moteris gali pretenduoti į idealų vyrą.
Dėl menko savo vertės suvokimo ir įsikalbėtų kompleksų dauguma moterų žiūri į savo partnerių trūkumus pro pirštus, besąlygiškai jiems pataikauja, tuo pačiu augina juose vis naujus, dar rimtesnius trūkumus. Vyras pripranta prie tokių santykių ir jaučiasi nebaudžiamas, pranašesnis už savo moterį - kuo toliau, tuo labiau. Anksčiau ar vėliau jis pradės ciniškai ir nepagarbiai elgtis ne tik su savo moterimi, bet ir su visais jį supančiais žmonėmis: juk jį guodžia mintis, kad jis elgiasi ne taip jau blogai. Todėl, mielos moterys, kreipkite dėmesį į mylimojo klaidas ir neatleistiną elgesį, kad ir kaip stipriai jį mylėtumėte, priešingu atveju netolimoje ateityje pačios nukentėsite nuo savo gerumo ir atlaidumo.
Kad ši situacija ir vėl nevirstų konfliktu, pasistenk išsiaiškinti su savo vyru jo trūkumus jau jūsų tarpusavio santykių pradžioje. Tiksliai nusakyk, su kokiais jo trūkumais galėsi susitaikyti, o su kokiais esi nusiteikusi kovoti. Tik nepuoselėk iliuzijų: nė vienas žmogus neatsikratys žalingų įpročių per valandą. Viskam reikia laiko. Pradėti išgyvendinti jo trūkumus reikia išmintingai, nepastebimai ir taktiškai - tik tada rezultatus pamatysi jau netolimoje ateityje.
Nustatyk savo trūkumus
Tu taip pat turi trūkumų! Priimk tai kaip duotybę. Neneik jų ir pasistenk ištaisyti (be abejo, jei tai nesikerta su tavo principais). Juk tai, ką jis laiko trūkumu, kitiem galbūt - privalumas?
Noras palikti gerą įspūdį vyrui natūralus, tačiau yra pavojus persistengti. Nuo pat pradžių pasirūpink, kad tavo mylimasis nepuoselėtų tavo atžvilgiu klaidingų iliuzijų apie tavo privalumus, kurios ateityje išsisklaidys ir ateis nusivylimas, po jo - jausmų atšalimas ir galiausiai santykių griūtis. Niekada neapsimetinėk tuo, kuo nesi realiame gyvenime, net jei ta tavo vaidinama moteris, kurią pati vertini kaip įdomesnę ir patrauklesnę, tavo partneriui taip pat patinka labiau. Tačiau nereikėtų laikytis įsikibus ir kito kraštutinumo, t.y. rodyti savęs visiškai nepagražintos, kadangi tavo nepatraukliausios savybės taip pat neturėtų būti viešai demonstruojamos, ypač partneriui. Štai kodėl su savimi reikia dirbti kasdien. Natūralu jei tu neskubėsite atskleisti visų savo trūkumų prieš mylimąjį, bet turėk omeny, kad jie gali atsiskleisti jam savaime, kai gyvensite kartu - juk kartu praleisite marias laiko.
