Medikų tvirtinimu, geriausia apsauga nuo gripo ir ūmių kvėpavimo takų infekcijų yra skiepai. Bėda tik, kad kiekvienais metais susiduriame vis su kita gripo viruso atmaina.
Štai kodėl vakcinavimą reikia kartoti kiekvieną sezoną, o ne tikėtis, kad pernykščiai skiepai suveiks.
Saugokite imunitetą
Visi mes nors kartą gyvenime esame turėję karščio. Šaltkrėtis, laužomi kaulai, galva plyšta nuo skausmo... Visa tai tipiški gripo simptomai.
Gripas – lašeliniu oro būdu plintanti infekcija. Ja mes užsikrečiame nuo kitų žmonių įkvėpdami oro. Tai labai lengvai užkrečiama liga, taigi vienas kontaktas su sergančiuoju labai padidina riziką susirgti. Greičiausiai negalavimas pasireikš ne iš karto, o praėjus kelioms dienoms – po vadinamojo inkubacinio periodo, kai virusas, patekęs į organizmą, užsislaptina prieš smogdamas.
Tuo periodu užsikrėtusysis tampa pavojingas kitiems. Prisiminkite apie tai, kai sumanysite vis dėlto eiti į darbą ir nepaisyti kylančios temperatūros bei bėgančios nosies.
Ar galima apsisaugoti nuo gripo? Žinoma. Pirmiausia reikia tiesiog pasistengti neperšalti, nes tuomet mūsų imunitetas smarkiai susilpnėja ir tampame pažeidžiamesni bet kokiam užkratui.
Antra, būtina laiku sanuoti lėtinių infekcijų – tonzilitų, rinitų, bronchitų, pielonefritų – židinius, nes jie taip pat yra smūgis imunitetui. Jeigu žinote turintys tokių problemų, kiekvieną rudenį ir pavasarį savo gydytojo padedami pasirūpinkite palaikančiosios terapijos kursais.
Galiausiai pagelbėkite savo imunitetui – vartokite imunostimuliatorius, jie skatina organizmą gaminti antivirusinį baltymą interferoną. Tik jokiu būdu pernelyg į juos neįnikite: jeigu šių preparatų gersite per daug ir per ilgai, galite sulaukti priešingo efekto. Imunostimuliatorių dozes ir vartojimo laiką turėtų pakoreguoti gydytojas.
Tačiau tikri galėsite būti tik pasiskiepiję.
Ir po skiepų reikia saugotis
Skiepytis nuo gripo reikia du trys mėnesiai iki numatomos epidemijos sezono pradžios. Taigi maksimaliam efektui optimaliausias laikas yra spalio arba lapkričio mėnuo. Svarbu tik, kad dar nesirgtumėte. Ką tik viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir gripas buvo kaip reikiant įsisukę – ypač tarp vaikų, tad jeigu karščiuojate, sloguojate ar kaip nors kitaip negaluojate, palaukite, kol pasveiksite. Priešingu atveju vakcina neturės jokio poveikio ir pasveikti tikrai nuo jos nepasveiksite.
Taip pat nederėtų nuo gripo skiepytis paūmėjus kokiai nors lėtinei ligai, nepraėjus trims savaitėms po kitos ligos arba kitų skiepų. Atsargiems derėtų būti žmonėms, kuriems kada nors buvo pasireiškusi alerginė reakcija į vakciną.
Visiems kitiems skiepai bus tik į naudą.
Užtat po skiepų – ir tai vertėtų turėti omenyje – gali šiek tiek pakilti temperatūra arba atsirasti kitų peršalimo simptomų. Kartais injekcijos vieta parausta. Tai natūralu. Vakcina – tai mikroskopinė viruso dozė. Patekusi į mūsų organizmą jį užkrečia, tačiau su tokiu viruso kiekiu geba susidoroti net nusilpęs pagyvenusio žmogaus, sergančio visa „puokšte“ lėtinių ligų, organizmas. Rezultatas – kraujyje susiformuoja antikūnai – ląstelės, gebančios greitai reaguoti į pakartotinius viruso bandymus patekti į organizmą ir jį nukenksminančios anksčiau nei virusas sukelia ligą.
Antikūnai mūsų kraujyje lieka metus (kartais pusmetį – viskas priklauso nuo vakcinos). Tad po metų, kaip minėta, skiepus reikia pakartoti. Juo labiau kad ir pats gripo virusas nuolat keičiasi, taigi atitinkamai turi keistis ir vakcinos sudėtis.
Jeigu po vakcinacijos gripo simptomai pasireiškia lengva forma, neimkite to į galvą – tiesiog palaikykite organizmą įprastinėmis gripo profilaktikos priemonėmis, tokiomis kaip vitaminas C ir žolelių arbatos.
Taip pat pasistenkite neperšalti, nes imunitetas išsivysto vidutiniškai per dvi savaites (o galutinai – per du mėnesius) pasiskiepijus, taigi visą tą laiką svarbiausias jūsų darbas – pasistengti nesusirgti. Valgykite kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, gerkite ežiuolės, ženšenio antpilus, erškėtrožių, juodųjų serbentų, citrinų, dilgėlių arbatą, jei mėgstate – valgykite česnaką arba lašinkite jo antpilą į nosį ir mažiau būkite viešose žmonių susibūrimo vietose.
Kasmet gripu suserga tik vidutiniškai 15 procentų gyventojų. Taip kad patekti į likusius 85 procentus nėra taip sudėtinga.
Gripas ar tik sloga?
Visada aktualus klausimas – kaip atskirti gripą nuo peršalimo sukeltos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
Esant pastarajai temperatūra paprastai nebūna labai aukšta, sloga – ne itin didelė, gali pasopėti tai šen, tai ten. Visi šie simptomai gana greitai praeina vartojant vaistinėse įsigytų antivirusinių ir imunitetą stimuliuojančių preparatų.
Gripas apie save visada praneša aukšta temperatūra ir šaltkrėčiu. Laužo sąnarius, juntamas bendras diskomfortas ir silpnumas. Jeigu pajuntate tokius simptomus, o termometras rodo daugiau nei 39 laipsnius, būtina nedvejojant kreiptis į gydytoją. Juk tikrai nenorėsite rizikuoti gripo sukeliamomis komplikacijomis, iš kurių pačios baisiausios – širdies miokarditai ir endokarditai, inkstų ligos (pielonefritas, toksinė nefropatija) ir plaučių uždegimas. Otitai, sinusitai, bronchitai taip pat dažni.
Sergant gripu niekada nebūna slogos. Ji gali nebent prisijungti „prie kompanijos“ 3–4 ligos dieną.
Beje, primygtinis patarimas kreiptis į gydytoją nėra iš piršto laužtas. Jeigu nuspręsite pradėti gydytis patys, turėtumėte bent žinoti, kaip. Pavyzdžiui, nepulti pirkti antibiotikų, nes esant virusinei infekcijai jie visiškai neveiksmingi, mat veikia tik bakterijas. Padėti gali tik antivirusiniai vaistai.
Gerti temperatūrą mažinančius vaistus derėtų tik tuomet, jeigu ji viršija 38 arba dar geriau – 39 laipsnius, nes sergant gripu karščiavimu pasireiškia mūsų imunitetas – tai ženklas, kad organizmas kovoja su infekcija ir trukdyti jam nevalia.
Tikra tiesa, kad anksčiau pagrindinis gydymo tikslas buvo sunaikinti ligos simptomus. Jei tik šokdavo temperatūra, iš karto būdavo daroma viskas, kad ją numuštume. Susopdavo galvą, pradėdavo laužyti kaulus, – gerdavome vaistus nuo skausmo. Ir kas iš to? Nemalonūs pojūčiai dingdavo, bet pasveikti nepasveikdavome.
Aukšta temperatūra, kaip minėta, yra apsauginė sistema, nes prie 39 laipsnių temperatūros gripo virusai žūsta. Taigi karščiavimas yra gerai, išskyrus tuos atvejus, kai jis trikdo širdies darbą. Tuomet temperatūrą reikia mušti. Bet tik ne „senuoju geruoju“ aspirinu, kaip anksčiau. Geriau tokiam tikslui tinka paracetamolis arba kombinuoti preparatai su juo (tik griežtai laikykitės nurodytų dozių!) Ir nepamirškite kuo daugiau gerti – morsų, sulčių, šarmingo mineralinio vandens. Jeigu trečią dieną nuo savigydos pradžios karščiavimas nesibaigia, susitikimas su gydytoju tampa neišvengiamas – bet koks delsimas gali turėti labai rimtų pasekmių.
SANDRA MIŠKINIENĖ
