Amerikiečiai grožiui išleidžia daugiau lėšų nei studijoms. Mes tokios statistikos neturime, tačiau, ko gero, pernelyg nenusileidžiame. Kodėl grožis toks svarbus, panagrinėkime kartu su psichologe Ugne Stadnike.
Genetika – tai dar ne nuosprendis
Pasak psichologės, manoma, kad mums patrauklu tai, kas signalizuoja „gerus genus“, lesiančius asmens vaisingumą, sveikatą, socialinį statusą ar net teigiamus asmenybės bruožus – tai yra, mūsų sėkmingą prisitaikymą visuomenėje ir išlikimą apskritai. Veido simetrija, rausva odos spalva, lygi oda signalizuoja esant gerą sveikatą. Vyrai grožį labiau susieja su bruožais, liudijančiais moters vaisingumą, o moterys – su bruožais, liudijančiais vyro potencialius išteklius, socialinį statusą ir dominavimą.
Visame pasaulyje dažniausiai kaip gražios vertinamos moterys su aukštais skruostikauliais. Pasirodo, šis veido bruožas susijęs su didesniu estrogenų išsiskyrimo lygiu, nuo kurio priklauso moters vaisingumas.
Jau anksčiau pastebėta, kad moterims ovuliacijos metu patrauklesni vyrai santykinai platesniais veidais. O tik neseniai paskelbti tyrimo rezultatai įrodo, kad pagal santykinį vyro veido plotį galima nuspėti testosterono išsiskyrimo lygį, kuris įtakoja vyro vaisingumą, agresyvumą
„Minėtų „vyriškų“ ir „moteriškų“ hormonų lygis priklauso ne tik nuo genetikos, bet ir nuo žmogaus būdo, vadinasi, galima tapti gražesniais
Veidas – informatyviausia kūno dalis
Nužvelgus veidą, vėliau vertinamas kūno masės indeksas ir figūra. Be to, mus labiau traukia tie veido bruožai, kurie signalizuoja savybes, svarbias socialinėje terpėje, tarpusavio santykiuose. Mažo to, žmonės patikimiausiai šias savybes iš veido nuspėja. Pvz., tyrimai rodo, jog dažnai teisingai vien iš veido įvardijama ar žmogus yra ekstravertas/intravertas, ar emocionalus, draugiškas; moteris vyro veide gali įžiūrėti, ar jis bus rūpestingas tėvas ir pan.
„Taigi, mums patrauklūs tie veido bruožai, kurie intuityviai susiejami su teigiamomis žmogaus psichologinėmis, fiziologinėmis, ekonominėmis, socialinėmis savybėmis, – reziumuoja psichologė Ugnė Stadnikė. – Ir nors psichologai ginčijasi, kiek patikimai iš veido bruožų žmonės gali nuspėti asmenybės savybes, tačiau sutariama, kad šiuos priskyrimus atlieka didžioji dalis visuomenės“.
Suvokiamas grožis siejamas su prognozuojamu apdovanojimu – pvz., sėkme tarpusavio santykiuose. Pvz., žiūrint į tą patį veidą, mums jis gražesnis, kai kito žmogaus žvilgsnis nukreiptas į mus, o ne į šalį. Mat kito žvilgsnį galime suvokti kaip kvietimą bendrauti, priėmimą, susidomėjimą ir pan.
Kas gražu vieniems, nepatrauklu – kitiems
Kultūrinės psichologijos atstovai tvirtina, kad fizinis patrauklumas ypatingai akcentuojamas ir susijęs su realia žmogaus sėkme individualistinėse kultūrose (tokie esame ir mes), kuriose žmogaus savastis apibrėžiama individualiomis jo savybėmis, asmeniniais pasiekimais, pomėgiais, ir išvaizda. Tačiau fizinis patrauklumas mažiau svarbus kolektyvinėse kultūrose, kuriose žmogaus savastį daugiau apibrėžia socialiniai vaidmenys, o ne individualios savybė. Pvz., JAV, priešingai nei Ganoje, fizinis grožis tiesiogiai teigiamai susijęs su sėkme gyvenime.
Be grožio svarbos apskritai, egzistuoja ir kultūriškai apspręstas grožio kanonų supratimas. Pvz., mažiau savo finansine padėtimi patenkinti, mažesnio socialinio statuso ar iš mažesniais ištekliais pasižyminčių vietovių kilę vyrai linkę gėrėtis apkūnesnėmis moterimis, nes apkūnumas šiuo atveju signalizuoja gerovę. Turtingesnėse vietovėse, atvirkščiai, apkūnesnės moterys gali asocijuotis su didesne rizika susirgti ir mažesniu socialiniu statusu. Gyvenimas rizikingesnėmis, pavojingesnėmis sąlygomis gali nulemti potraukį brandą atspindintiems bruožams (pvz., mažesnėms akims).
Neieškok, ko neturi
Žmogus suvokia save lygindamasis su kitais (taip pat ir su kitu/galimu savimi). Todėl kalbant apie asmeninį savo grožio vertinimą, reikia paminėti, kad yra išskiriamas trejopas Aš suvokimas: realusis Aš, idealusis Aš ir privalomasis Aš. „Neatitikimas tarp šių trijų savasties suvokimų sukelia neigiamus žmogaus jausmus, tame tarpe ir nepasitenkinimą savo išvaizda. – aiškina Ugnė Stadnikė – Todėl svarbu, kad žmogus nelygintų savęs su nerealiais standartais, nes idealų nebūna. Dėl nuolatinio tokio lyginimo išsiugdomas nepasitikėjimas savimi, o pastarasis ne tik nėra patrauklus visuomenei, bet netgi nulemia neigiamus fiziologinius pakitimus. Svarbu ieškoti ne to, ko neturi, palyginus su kitu, tačiau to, ką turi tik tu. Taip pat reikia nepamiršti, kad mūsų grožio suvokimas nemaža dalimi yra tiesiog įtakotas kitų žmonių nuomonės“.
