REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valgykite augalinės kilmės maistą, sportuokite, nepamirškite apsauginio kremo nuo saulės, nerūkykite. Šių patarimų laikymasis turėtų sumažinti riziką susirgti vėžiu, tačiau visai neseniai viešumoje pasirodė mokslininkų atliktų tyrimų išvados, kuriose teigiama, jog dalis šių sveikos gyvensenos principų nėra tokie veiksmingi, kaip buvo manyta.

Valgykite augalinės kilmės maistą, sportuokite, nepamirškite apsauginio kremo nuo saulės, nerūkykite. Šių patarimų laikymasis turėtų sumažinti riziką susirgti vėžiu, tačiau visai neseniai viešumoje pasirodė mokslininkų atliktų tyrimų išvados, kuriose teigiama, jog dalis šių sveikos gyvensenos principų nėra tokie veiksmingi, kaip buvo manyta.

REKLAMA

Johns Hopkins universiteto mokslo darbuotojai išsiaiškino, kad 2/3 visų suaugusiems žmonės diagnozuotų vėžinių susirgimų atsirado dėl atsitiktinės genų mutacijos, skatinančios kancerogeninių auglių augimą. Kitaip tariant, daugeliu atveju vėžio susirgimus nulemia prasta sėkmė.

Tai išsiaiškinti pavyko tada, kai mokslininkai ėmėsi tyrimų, norėdami suprasti, kodėl kai kurie kūno audiniai, tokie kaip esantys žarnyne ar kasoje, turi didesnę riziką tapti vėžiniais?

REKLAMA
REKLAMA

Buvo stebima, kaip 31 audinio tipe dauginasi ląstelės ir šie duomenys lyginami su vėžio rizika Amerikoje gyvenančių žmonių audiniuose.

Išvadose skelbiama, kad kuo dažniau tam tikrame audinyje gali daugintis ląstelės, tuo didesnė rizika susirgti vėžiu.

REKLAMA

„Mūsų tyrimai atskleidė, jog pokyčiai ląstelių dalijimosi tam tikruose audiniuose skaičiuje susiję su skaičiais, skelbiančiais vėžio atvejo dažnumą tam tikrose kūno vietose“, - pasakojo tyrimų iniciatorius Bertas Vogelsteinas.

Kuo daugiau kartų ląstelė dauginosi, tuo didesnė tikimybė atsirasti atsitiktinėms mutacijoms ir išsivystyti piktybiniams augliams.

Taigi, ar vien dėl to, jog sveika gyvensena neturi įtakos vėžio rizikai, reikėtų grįžti prie žalingų įpročių? Šiuo atveju tariamas griežtas „ne“.

Nors mokslininkams pavyko nustatyti, jog atsitiktinė genų mutacija sukelia net 22 vėžio rūšis, kitos 9, tokios kaip odos, galvos, kaklo, plaučių ar gaubtinės bei tiesiosios žarnų vėžio rūšys ir tikimybė jomis įsisirgti priklauso nuo aplinkos, kurią galima iš dalies kontroliuoti, bei paveldimumo faktorių.

REKLAMA
REKLAMA

Pasirodo, kad „atsitiktinė“ genų mutacija nėra jau tokia atsitiktinė. Kaip teigė Davidas Katzas, Yale universiteto Prevencijos tyrimų centro direktorius, šioms mutacijoms iš dalies įtakos turi asmens propaguojamas gyvenimo būdas.

„Didesnė mutacijų rizika pasireiškia žmonėms, kurie nesirūpina savo sveikata, nuodija savo organizmus, o mažesnę tikimybę sudaryti tinkamas sąlygas genų mutacijai turi sveiką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės. Jau anksčiau buvo įrodyta, jog sveikas gyvenimo būdas „išjungia“ vėžį skatinančius genus ir įjungia apsauginius“, - sakė jis.

Taigi, išsiaiškinome, kad vėžys yra ligų, kurias sukėlė genetika, aplinkos faktoriai ir atsitiktinės genų mutacijos, mišinys. Kadangi pakeitus gyvenimo būdą galima išvengti kai kurių vėžio rūšių, patariama pradėti galvoti apie savo sveikatą ir dažniau valgyti vaisius ir daržoves, būti aktyviems ir mažiau laiko praleisti tiesioginiuose saulės spinduoliuose bei atsikratyti žalingo įpročio rūkyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų