Šia tema naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko pakomentuoti Gamtos tyrimų centro mikologas dr. Jonas Kasparavičius.
Ne visus grybus po šalnų rinkti galima
Pasiteiravus pašnekovo apie tai, ar galima po šalnų su pintinėmis keliauti į mišką prisirinkti rudens gėrybių, jis tikino, kad taip.
Vis tik, pasak pašnekovo, tuomet svarbu atlikti vieną veiksmą, kuris padėtų išvengti apsinuodijimo.
„Rinkti grybus po šalnų galima, tačiau pirmiausia reikia pažiūrėti, ar grybas nėra pažeistas, neištižęs ar ant jo neatsirado kažkokių nebūdingų dėmių, jis nenatūraliai minkštas, nes jo pažeidimas priklauso nuo to, kur jis augo, kiek šalnų buvo, - gal augo po augaline danga ir jos buvo pridengtas.
Pavyzdžiui, augdami tarp aukštų samanų ar po nukritusiais lapais gali taip nenukentėti kaip augdami atviroje vietoje“, – savo įžvalgomis dalijosi mikologas.
Pasak jo, jeigu ne renkant grybus miške, tuomet bent jau namuose yra būtina išsitraukti iš pintinės surinktus grybus ir skirti laiko jų apžiūrai:
„Reikia apžiūrėti atidžiai kiekvieną grybą. Grybaujant po šalnų negalima taip atsainiai nupjauti ir mesti į pintinę.
Iš tiesų, bent jau prieš ruošiant, prieš apdorojant grybus juos būtinai reiktų apžiūrėti“, – aiškino pašnekovas.
Pasiteiravus specialisto, kas nutinka grybams, kurie yra paveikiami šalnų, jis pasidalijo savo įžvalgomis.
Jeigu šalnos metu susidarę ledo kristalai pažeidė kažkurios grybo dalies ar net ir visas ląsteles, atšilus orui jos apmiršta ir pradeda irti, o jų irimo produktai yra nuodingi.
Anot jo, su grybais, kaip ir su kitais šaldytais produktais, veikia tas pats principas – kelis kartus užšaldytų ir atšildytų produktų vartoti negalima.
„Iš tiesų, jeigu grybai užšąla, tada vėl atšyla, ištyžta, o tada vėl užšąla ir taip kartojasi kelis kartus, tai nebėra prasmės tokius grybus rinkti. Tokio maisto mes negalime vartoti“, – pabrėžė jis.
Įdomu tai, kad, kaip pasakojo specialistas, ne visus grybus šalnos paveikia vienodai.
Dr. J. Kasparavičius atskleidė, kad tam tikros grybų rūšys yra geriau prisitaikiusios gamtoje atlaikyti šalčius.
„Iš tiesų, visus grybus šalnos veikia skirtingai. Vieni iš jų yra atsparesni, kiti ne tokie atsparūs.
Tarkime, yra žaliuokių, yra kitų vėlai rudenį augančių grybų, kurie turi medžiagų, neleidžiančių susidaryti stambesniems ledo kristalams, kurie gali sužaloti ar ir pražudyti grybo ląsteles , jie yra atsparesni“, – teigė pašnekovas.
Nuodingi miško grybai
Vis tik pravartu žinoti ne tik požymius, kurie išduoda, kad grybas po šalnų netinkamas valgyti, bet ir prisiminti, kokių grybų apskritai šiukštu negalima dėtis į savo pintines. Gamtininkas Deividas Makavičius anksčiau naujienų portalo tv3.lt skaitytojams yra pasakojęs apie kelias iš jų.
Pirmoji iš jų – žalsvoji musmirė, kuri yra mirtinai nuodinga: „Mes musmires įsivaizduojame kitaip, o šios musmirės, nors taip pat turi „sijonėlį“ ant koto, taškuotą kepurę, tačiau pas kai kurias iš jų taškeliai silpnai laikosi ir keletą kartų palijus nusiplauna. „Sijonėlis“ taip pat silpnai laikosi ir atrodo, kad tai tik žalsvas grybas, panašus į šiuo metu augančias ūmėdes.“
Kitos nuodingos musmirių rūšys, anot gamtininko, yra smailiakepurė musmirė, margoji musmirė, raudonoji musmirė, bevainikė musmirė. Pirmosios dvi yra mirtinai nuodingos, o nuo kitų dviejų gresia stiprus apsinuodijimas.
Taip pat pavojingos yra patujaro plaušabudės – tai mirtinai nuodingi grybai, tad miške pamačius vertėtų juos apeiti.
„Jos panašios į ūmėdes ir pievagrybius. Vis tik įdėmiau pažiūrėjus atskirti galima, jų kotai būna su sustorėjimu prie žemės. Tiesiog reikėtų neskubėti aptikus keliolika ar keliasdešimt tokių grybų pjauti ir iškart mesti į krepšį. Iškart reiktų detaliau pasižiūrėti, nes tarp jų gali pasitaikyti nuodingų rūšių“, – aiškino pašnekovas.
Taip pat D. Makavičius tąkart patarė nerinkti stačiosios plaušabudės bei puokštinės kelmabudės.
Apsinuodijimo grybais ženklai
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalijosi pranešimu spaudai, kuriame vaistinių tinklo „BENU“ vaistininkė Inga Norkienė prabilo apie apsinuodijimus grybais ir juos išduodančius ženklus.
„Apsinuodijimas grybais gali pasireikšti pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu, temperatūros pakilimu.
Galimas ir galvos svaigimas, prakaitavimas, pulso bei kvėpavimo pokyčiai, koordinacijos sutrikimai – šie simptomai yra išties grėsmingi ir reikalinga skubi medikų pagalba“, – sakė vaistininkė Inga Norkienė.
Vaistininkė tąkart pridūrė, kad chitino turintys grybai ir šiaip yra sunkiai virškinamas maistas, tad net ir nenuodingų grybų suvalgę jautresnę virškinimo sistemą turintys žmonės gali pasijausti prastai, tačiau tokie negalavimai dažniausiai praeina po kelių valandų.
„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai patiekalus su grybais valgo visa šeima, o nuodingas grybas patenka tik vienam šeimos nariui į lėkštę. Pajutus apsinuodijimo simptomus, klaidinga juos ignoruoti galvojant, kad kiti jaučiasi gerai, vadinasi, čia – tikrai nėra apsinuodijimas“, – įspėjo I. Norkienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
