Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dauguma ne kartą yra girdėję posakį, kad norint išvengti trombų susidarymo bei kitų širdies ligų, reikia vartoti kraują skystinančius vaistus, pavyzdžiui, aspiriną. Prisiklausę panašių kalbų, neretai žmonės ima sau daryti meškos paslaugą, kas vėliau gali baigtis rimtu sveikatos sutrikimu.

Dauguma ne kartą yra girdėję posakį, kad norint išvengti trombų susidarymo bei kitų širdies ligų, reikia vartoti kraują skystinančius vaistus, pavyzdžiui, aspiriną. Prisiklausę panašių kalbų, neretai žmonės ima sau daryti meškos paslaugą, kas vėliau gali baigtis rimtu sveikatos sutrikimu.

REKLAMA

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies aritmijų skyriaus vadovas prof. dr. Aras Puodžiukynas teigia, kad bandydami pacientams paaiškinti apie problemą suprantama kalba, patys gydytojai kartais sau pasikiša koją pernelyg supaprastindami tam tikrų terminų esmę.

Būtent dėl to dažnai visuomenėje ir kyla klaidingas požiūris į širdies bei kraujagyslių ligas, joms gydyti skiriamus vaistus.

„Mes, medikai, visuomet stengiamės pacientams viską paaiškini jiems suprantama kalba, supaprastindami esmę, kiek tik įmanoma, kadangi tai padeda jiems palengvinti bendrą supratimą apie ligą.

REKLAMA

Visgi, dėl to kartais taip elgdamiesi padarome sau meškos paslaugą, nes tuomet atsiranda neteisingas supratimas, požiūris į gydymą“, – svarsto prof. dr. A. Puodžiukynas.

Skirtingi vaistai – skirtingas poveikis

Dažniausiai, anot profesoriaus, neteisingi įsitikinimai kyla tuomet, kai pacientai išgirstą vieną frazę – „skiriami kraują skystinantys vaistai“.

Tačiau nors toks terminas yra lengvai suprantamas pacientams, visgi, kartais tai pridaro bėdos, kadangi dėl skirtingų krešulių formavimosi mechanizmų yra skiriami skirtingi vaistai, kurie turi įtakos kraujo krešumui. Jie skirstomi į antitrombocitinius vaistus ir antikoaguliantus.

REKLAMA
REKLAMA

„Pati skaitlingiausia grupė yra antitrombocitinių vaistų, kurie slopina trombocitų agregaciją. Trombocitai yra kraujo kūneliai, kurie prilimpa prie kraujagyslių sienelių būtent ten, kur yra pažaida ir taip formuoja krešulį, kuris užklijuoja pažeidimą.

Trombocitų agregacija, sulipimas, atlieka svarbų vaidmenį ten, kur yra santykinai didelis plotas kraujagyslės sienelės, didelis tėkmės greitis ir santykinai mažai tūrio. Kalbant apie širdį, ją maitinančiose vainikinėse arterijose esantys plokštelių įtrūkimai ir susiformavęs krešulys nulemia miokardo infarktą. Būtent antitrombocitiniai vaistai nuo šito ir apsaugo“, – paaiškina prof. dr. Aras Puodžiukynas.

Gresiant kraujagyslės susiaurėjimui arba patyrus miokardo infarktą yra skiriami dviejų rūšių antitrombocitiniai vaistai. Laikui bėgant yra paliekami tik vieni, dažniausiai visiems puikiai žinomas aspirinas:

„Antitrombocitiniai vaistai slopina trombocitų agregaciją ir veikia tik ten, kur yra maži kraujagyslių sienelių spindžiai, yra greita kraujo tekmė. Iš esmės, vaistai veikia smulkiosiose arterijose.

REKLAMA
REKLAMA

Esant širdies ritmo sutrikimams vyksta visai kitas mechanizmas. Trombas formuojasi didžiuliame „ežere“, „tvenkinyje“, kairiniame prieširdyje, kuris turi savo užutėkį: kairiojo prieširdžio ausytę. Iš tiesų, krešuliai gali susiformuoti ir dešiniajame prieširdyje, tačiau iš dešiniojo prieširdžio kraujas teka į plaučius, kurie turi galingą vidinę trombų sunaikinimo sistemą, todėl čia krešuliai paprastai sukelia mažiau žalos.

Jeigu dešiniajame prieširdyje bus susiformavęs mažesnis krešulys, organizmas galimai jį ištirpins ir žmogus nieko nepajus. Kairiajame prieširdyje susidaręs krešulys lekia viena kryptimi, todėl yra didelė tikimybė, kad jis lėks į smegenis, kur net labai mažas krešulys gali sukelti praeinantį smegenų išemijos priepuolį arba insultą.“

Kairiajame prieširdyje prie sienelės prilimpantys trombocitai turi mažiau reikšmės, todėl tokiu atveju yra skiriami vaistai, kurie problemą gydo visame širdies ertmės tūryje. Šią funkciją atlieka kita vaistų grupė – antikoaguliantai.

REKLAMA
REKLAMA

„Tada, kada mes sakome pacientui, jog skiriame kraują skystinančius vaitus, tai duodame tarsi suprantamą paaiškinimą. Kita vertus, pacientai nelabai atskiria, koks vaistų veikimo mechanizmas yra reikalingas.

Tad vos tik išgirdę, kad kaimynas vartoja kraują skystinančius vaistus, jie mano, kad ir jiems reikia tokių pačių, nors paciento atveju jie gali visiškai netikti, nes yra visiškai kitoks krešulio formavimosi mechanizmas ir visai kitas poveikis. Antitrombocitiniai vaistai ir antikoaguliantai yra du skirtingi dalykai“, – tvirtina prof. dr. Aras Puodžiukynas.

Kaip susiformuoja trombai ir kuo jie skiriasi?

Dažniausiai pacientai maišo pačios ligos – trombozės – mechanizmą, todėl, anot gydytojo, žmonėms vertėtų žinoti, kokia bėda jį kamuoja: smulkiųjų arterijų ir jų sienelių problemos – širdį maitinančių vainikinių arterijų susiaurėjimai, ar pacientui yra reikalinga pagalba nuo krešulio stambiosiose širdies ertmėse:

„Čia kalbame neliesdami veninės trombozės, kurios mechanizmas yra dar kitoks. Esant veninių trombozių bėdoms, reikšmės turi lėta kraujo tėkmė, kraujo sąstovis, atsiradęs uždegimas. Šie aspektai veikia kaip sąveikaujantys žaidėjai. 

REKLAMA
REKLAMA

Užklupus giliųjų venų trombozei, krešulys gali formuotis labai didelio dydžio. Jis susiformuoja venose, iš jų patenka į dešinįjį prieširdį, o iš jo į plaučius, kurie yra puikiai apsaugoti nuo smulkių „įsibrovėlių“, tačiau labai nukenčia nuo stambių. 

Plaučiai, kuomet į juos pateka kraujas iš veninės sistemos, nuo smulkių krešulių gana sėkmingai save apsaugo, kadangi geba juos ištirpinti trombus naikinančiu mechanizmu. Tačiau, jeigu susidarė didelis trombas, plaučiai nebepajėgs jo ištirpinti ir tuomet žmogų gali ištikti bėda – užsikimšus kraujagyslei viskas gali komplikuotis net mirtimi.“

Tai gali nutikti dėl to, kad trombas yra didelis ir pilnai sugeba užkimšti plaučių kraujagyslės kamieną, t. y. pagrindinę kraujagyslę, kuria kraujas atiteka į plaučius.

„Veninės trombozės atveju yra reikalingi antikoaguliantai, kadangi veiksmas vyksta didelėje ertmėje, esant dideliam kraujo tūriui.

Dėl to turime pasidžiaugti, kad Sveikatos apsaugos ministerija šiemet praplėtė kompensuojamų vaistų asmenims sąrašą ir palengvinamos sąlygos gauti naujos kartos vaistus tiems, kurie serga prieširdžių virpėjimu ir turintiems riziką patirti krešulių susidarymą kariniame prieširdyje.

REKLAMA
REKLAMA

Anksčiau šiems žmonėms vaistai, kurie nebuvo nauji, buvo mokami ir už juos pacientai dažniausiai turėjo mokėti savo lėšomis. Kompensuojami bus keturi naujos kartos antikoaguliantai, kurie buvo įvesti į klinikinę praktiką ir pripažinti, kad yra pranašesni už senos kartos vaistus“, – paaiškina prof. dr. A. Puodžiukynas.

Gydytojas primena, kad trombus širdies ertmėse dažniausiai sukelia prieširdžių virpėjimas, kuris yra dažniausiai pasitaikanti ilgalaikio širdies ritmo sutrikimo priežastis. Širdį maitinančiose kraujagyslėse – vainikinėse – kurios yra dažniausia infarkto priežastis, bėdas sukelia aterosklerozės ligos, aterosklerozinių plokštelių susidarymas ir plyšimas bei vainikinių arterijų ligos.

Ką daryti įtariant širdies ritmo sutrikimus?

Vos tik pajutus tam tikrus širdies ritmo sutrikimus, pulso pakitimus, reikia nepamiršti svarbiausios taisyklės – kreiptis į gydytoją, o jei būklė staiga pasidaro sunki, ir į skubiosios pagalbos skyrių. Pasiteiravus, ar įmanoma pačiam atskirti, kas vyksta su širdimi, profesorius pastebi, kad teoriškai tai padaryti įmanoma, tačiau praktiškai tai daryti pacientams būtų rizikinga. 

REKLAMA
REKLAMA

„Į pirmuosius klausimus, kilusią problemą padės atsakyti greitoji medicinos pagalba, kuri, vėlgi, nėra absoliuti. Pasaulyje tikriausiai neturime nei vienoje šalyje tobulos medicinos sistemos. Medicina nėra tikslusis mokslas, mes visuomet kalbame apie tikimybes, nors algoritmai, ko reikėtų klausti paciento, kokie yra pagrindiniai jo simptomai, yra žinomi.

Pacientams svarbiausia yra atskirti situacijas, ar jam kažkas yra šiek tiek negerai ir reikia nuvykti pas savo šeimos gydytoją, ar jo kūne vyksta visiška katastrofa ir nebereikia laukti gydytojo, o kviesti greitosios medicinos pagalbą. Atvykus į medicinos įstaigą bus atlikti visi degantys tyrimai, po kurių bus nustatyta, kas yra ar bent jau žinoma – yra katastrofos požymių ar ne“, – nusišypso Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies aritmijų skyriaus vadovas prof. dr. Aras Puodžiukynas.

Vos tik pradėjus jausti širdies ritmo sutrikimus ar į juos panašius simptomus, nereikėtų laukti, kol ligos komplikacijos aplankys anksčiau laiko. Visuomet reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, išklausęs nusiskundimus, esant reikalui nukreips apsilankyti pas kitus specialistus.

REKLAMA
REKLAMA

Profesorius primena, kad šiais laikais net ir šeimos gydytojai turi įvairias diagnostikos galimybes, apie kurias prieš 50 metų buvo galima tik pasvajoti.

„Dabar šeimos gydytojai gali įtarti, nebūtinai diagnozuoti problemą, tačiau jie visuomet nukreips pacientą gilesniam ištyrimui, o esant aiškiai diagnozei ir reikalui, paskirs pradinį gydymą, pavyzdžiui, antikoaguliantus. Anksčiau šios vaistų grupės medikamentus galėjo paskirti tik kardiologai.

Tačiau dabar, esant kai kuriems labai dažnai pasitaikantiems širdies ritmo sutrikimams – prieširdžių virpėjimui – juos skiria ir šeimos gydytojas, atlikęs reikalingus tyrimus, užrašęs kardiogramą, kuri parodo, jog pacientui yra širdies ritmo sutrikimas“, – priduria jis.

Esančios trombų rizikos skaičiuoklės leidžia sveikatos specialistams įvertinti paciento riziką įvykti su trombais susijusioms komplikacijoms. Jeigu rizika nėra tikrai labai maža, tuomet yra skiriami vaistai – antikoaguliantai.

Be to, užkirsti kelią ligoms galima ir namuose, kadangi dauguma vyresnio amžiaus žmonių, kuriems rizika sirgti širdies ligomis yra didesnė, turi kraujo spaudimo matavimo aparatus:

REKLAMA
REKLAMA

„Net ir neturėdamas muzikinio išsilavinimo, žmogus, matuodamas arterinį kraujo spaudimą, ypač, jei aparatas su širdies tvinksniais skleidžia garsą, gali pajusti, kad širdies veikla yra neritmiška, atsiranda širdies permušinėjimai. Tačiau ne kiekvienas ritmo sutrikimas yra neritmiškas ir ne kiekviena aritmija yra priežastis vartoti antikoaguliantus.

Yra kelios aritmijos, kuriose antikoaguliantai yra visiškai nereikalingi, tačiau tai nustatyti gali tik medicinos specialistas, kuris atliks elektrokardiogramą. Nepamirškite, kad pulsas ir elektrokardiograma yra ne tas pats.

Pulsas ne visada tiksliai atspindi širdies veiklą. Tie išmanieji laikrodžiai, aparatai, kurie registruoja pulsą, leidžia tik įtarti, tačiau neleidžia diagnozuoti širdies ritmo sutrikimų rūšies, o elektrokardiograma leidžia.“

Margarita turincia aritmija
Margarita turincia aritmija
Geras, issamus paaiskinimas. Aciu
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame

Greiti užkandžiai su Krekenavos


TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų