Įspėja bijančius vorų – Lietuvoje jie dabar ypač sunkiai pastebimi

Mokslininkai skaičiuoja, kad 30% JAV gyventojų kenčia nuo vorų fobijos, nepaisant to, kad žmogus turi daugiau šansų nužudyti vorą nei šis gali įkąsti. Žmonėms baimė kelia diskomfortą: pasireiškia nerimas, įsitempia nervų sistema, padidėja adrenalino kiekis kraujyje, jaučiami skrandžio spazmai, pykinimas ir pan.

Jeigu žmogus bijo vorų, būtina pašalinti baimę keliančias priežastis.

Vorų poravimosi metas

Lietuvoje sutinkama virš 400 rūšių vorų. Šiltose, tamsiose vietose: tarp užuolaidų karnizų, sienų kampuose, plyšiuose ir kt., dažniausiai slepiasi kampavoriai, kryžiuočiai, virpūnėliai, kilpininkai ir kt. Vienas iš gražesnių ir spalvingesnių vorų yra retas boružinis storagalvis. Šiuo metų laiku vorai gali būti pastebimi dažniau, kadangi prasidėjęs daugelio jų poravimosi metas.

„Vorų poravimasis labai įdomus. Patinėliai po poravimosi dažnai tampa patelių maistu. Tam, kad išvengtų mirties, kai kurių rūšių patinėliai imasi gudrybių. Vieni patinėliai „šoka“ savotiškus šokius, kad atkreiptų patelės dėmesį ir ši jo nelaikytų grobiu. Kiti patinėliai sugauna auką, suvynioja ją į kokoną ir atneša patelei. Kol ši būna užsiėmusi dovanos ragavimu, patinėlis ją apvaisina. Dar kiti patinėliai po poravimosi tiesiog sprunka“, – pasakoja UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.

Voriukai sunkiai pastebimi

Po poravimosi vorai savo kiaušinėlius deda į šilko kokonus, kuriuos prikabina prie augalų arba nešioja su savimi taip savotiškai saugodami. Kokonuose būna nuo keliasdešimt iki keleto šimtų kiaušinėlių.

„Voriukai labai greitai tampa pakankamai aktyvūs, kad patys gaudytų grobį. Kai kurie vorai atiduoda jaunikliams savo pagautą grobį, o kiti atryja sekretą. Lietuvoje didžiausių vorų (vapsvavorių, kampavorių, plūdvorių) patelės užauga iki 2 cm ilgio, o pasaulyje randami ir 5 kartus didesni vorai – gigantiškasis Pietų Amerikos voras paukštėda užauga daugiau kaip iki 9 cm ilgio“, – žiniomis dalinasi biologas.

REKLAMA

Vorai gali grybštelėti

Nepaisant to, kad vorai bijo žmonių, jauniklius ar kokonus ginantys ar neatsargiai paimti į rankas nariuotakojai gali grybštelėti.

„Visi Lietuvoje aptinkami vorai turi nuodų, tačiau ne visi gali perkąsti žmogaus odą. Įkąsti gali vapsvavoriai, sidabriukai, diegliavoriai – jų įkandimas panašus į bitės įgėlimą, tačiau jautresniems žmonėms įkandimo simptomai gali praeiti tik po keleto savaičių“, – kalba ekspertas.

L. Grigaliūnas ramina, kad Lietuvoje vorai nėra agresyvūs – nuodai reikalingi gaudant grobį, tad vorai jų nešvaisto.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų