Prognozuojama, kad geomagnetinės audros vyraus bent artimiausias tris dienas, tad skirkite daugiau dėmesio geros savijautos užtikrinimui.
Siautės stipri magnetinė audra
Kaip rodo meteoagent.com pateikiami duomenys, jau nuo šiandien įsivyraus stipri magnetinė audra. Ketvirtadienį aktyvumas sieks 6 balus.
Prognozuojama, kad penktadienį aktyvumas dar labiau kils, iki 6,3 balų, toks pats 6,3 balų aktyvumas numatomas ir šeštadienį.
Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) artimiausių trijų dienų prognozės duomenys panašūs.
Kovo 19 dieną iki vakaro bus gan ramu – aktyvumas sieks 1,67–3,33 balus, vėliau ims kilti iki 4,33–5,33, o galiausiai šoktels ir iki 6 balų.
Kovo 20-ąją po vidurnakčio aktyvumas sieks 6,33 balus, vėliau sumažės iki 6 balų, toliau visą dieną akyvumas svyruos nuo 3,33 iki 4,67 balų.
Kovo 21 d. aktyvumas aukščiausiai kils iki 6,33 balų, tačiau nekris žemiau 4 balų, svyruos tarp 4,33–5,67 balų.
Magnetinių audrų poveikis sveikatai
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentas dr. Vidmantas Vaičiulis papasakojo apie magnetinių audrų poveikį sveikatai ir kam saugotis magnetinių audrų reikėtų labiausiai.
Pasak jo, dažniausiai geomagnetinių audrų metu pastebimas poveikis centrinei nervų sistemai, sergantiems epilepsija gali padažnėti epilepsijos priepuoliai, gali pasireikšti migrenos priepuoliai.
„Taip pat gali padidėti nervinė įtampa, dirglumas, susidarius tokioms aplinkybėms net ir smulkmena, į kurią anksčiau žmogus nesureaguodavo, gali išvesti iš kantrybės.
Gali pasireikšti galvos svaigimas, miego sutrikimai taip pat labai dažni, kas vėlgi padidina irzlumo tikimybę. Būdingas ir nuovargis, kiti panašūs pojūčiai“, – teigė specialistas.
Vyresnio amžiaus asmenims gali pasireikšti ar sustiprėti ir sąnarių skausmai. Moksliškai įrodyta ir tai, kad geomagnetinių audrų metu didėja insulto ir miokardo infarkto rizika:
„Yra nustatyta, kad rizika patirti insultą geomagnetinių audrų metu, dieną prieš geomagnetines audras arba dieną po jų padidėja 19 proc. Labai panašiai ir su infarktais. Mūsų Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys rodo apie 20 proc. didesnę riziką, pasaulinėje literatūroje nurodoma net iki 27 proc. didesnė rizika.“
Kaip naujienų portalui tv3.lt anksčiau teigė šeimos gydytojas Irmantas Aleksa, „jeigu balai siekia 3, tai saulės magnetinis laukas yra normalus, jeigu 4-5, tai yra jau riba, o jeigu skaičiai didesni, reikėtų sunerimti. Paprastai žmonės ateina vedini psichogeninių skundų, padidėjusiu kraujospūdžiu, galvos skausmų ir paūmėjusios migrenos“.
I. Aleksos teigimu, magnetinės audros dažniausiai paveikia kraujagysles – jos susitraukinėja, atsipalaiduoja, jose jaučiama padidėjusi įtampa: „Tai gali būti siejama su stresu, nervingumu, didėja kraujospūdis.“
„Aš visada rekomenduoju stebėti savo būklę prieš audrą, per ją ir po įvykio. Būklę būtina prižiūrėti ne vien saulės magnetinių audrų metu.
Vis tik, pastebime, kad pacientams tikrai atsiranda prieširdžių virpėjimai. Juo visada būtina reaguoti, kreiptis į gydymo įstaigą“, – taip pat pridūrė jis.
Didesnė rizika susidurti su magnetinių audrų poveikiu kyla ir turintiems antsvorio, vyresnio amžiaus asmenims, taip pat turintiems psichologinių problemų.
Prasidėjus magnetinėms audroms, galite pajusti šiuos simptomus:
- galvos svaigimas;
- galvos skausmas;
- pykinimas;
- aukštas kraujospūdis ir karščiavimas;
- stiprus silpnumas;
- didelis mieguistumas;
- raumenų ir sąnarių skausmas;
- dirglumas;
- lėtinių ligų paūmėjimas.
Koks yra normalus kraujospūdis ir koks jau laikomas padidėjusiu?
Magnetinių audrų poveikį jaučia ne visi, tačiau jį jaučiantieji puikiai žino, kad siautėjant geomagnetinėms audroms gali pasireikšti įvairūs simptomai, vienas jų – padidėjęs kraujospūdis.
Padidėjęs kraujospūdis – didelio masto problema, kurios priežasčių gali būti daugybė. Dalijamės su jumis aktualiausia informacija, ką reikia žinoti apie aukštą kraujospūdį – anksčiau naujienų portalui tv3.lt vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškino, kada jis laikomas padidėjusiu, kokie požymiai gali įspėti apie pavojų sveikatai ir kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys šios būklės išsivystymą.
Padidėjęs kraujospūdis – viena dažniausių, bet tuo pačiu ir klastingiausių sveikatos problemų, su kuria susiduria tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmonės. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) laikoma viena pagrindinių priešlaikinės mirties priežasčių pasaulyje.
Tai vadinamoji „tylioji žudikė“, nes ji ilgai gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų, tačiau tuo pat metu tyliai žaloti širdį, kraujagysles, inkstus ir kitus organus.
Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė pabrėžė, kad suaugusiam žmogui normalus kraujospūdis turėtų būti apie 120/80 mmHg. Tačiau tam tikri svyravimai gali priklausyti ir nuo žmogaus amžiaus.
„Pagal amžių kraujospūdis gali šiek tiek skirtis – gali būti kiek aukštesnis ar žemesnis, bet svarbiausia, kad jis neviršytų 140/90 mmHg. Tai yra ta riba, nuo kurios jau reikėtų susirūpinti“, – sakė vaistininkė.
Pasak jos, jei vienkartinai kraujospūdis pakyla, pavyzdžiui, dėl streso ar suvalgyto sūraus maisto, tai dar nėra pagrindas nerimauti. Tačiau jei tokie pakilimai tampa dažni, būtina imtis veiksmų.
„Kol pateksite pas gydytoją, verta viską fiksuoti – rašytis kraujospūdžio rodmenis, kad paskui galėtumėte parodyti gydytojui. Tai padės suprasti, ar problema yra nuolatinė, ar tai tik vienkartinis atvejis“, – patarė vaistininkė.
Ne mažiau svarbu stebėti ir pulsą. Anot jos, normalus pulsas ramybės būsenoje turėtų būti nuo 60 iki 80 dūžių per minutę.
„Jei pulsas ramybėje siekia daugiau nei 90, jau reikėtų sunerimti – tai signalas, kad kažkas organizme vyksta ne taip“, – pridūrė specialistė.
Vaistininkė primena, kad tiek padidėjęs kraujospūdis, tiek greitas pulsas – tai signalai, kurių nereikėtų ignoruoti. Laiku pastebėjus ir ėmusis priemonių, galima išvengti rimtų sveikatos komplikacijų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
