Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar esate kada nors susimąstę, jog savo sapnus galite kontroliuoti? Arba ką nors girdėję apie sąmoningus sapnus? Ne? Tuomet į kilusius klausimus rasti atsakymus padės Vilniaus universiteto mokslininkas, sąmoningų sapnų tyrėjas Tadas Stumbrys.

Ar esate kada nors susimąstę, jog savo sapnus galite kontroliuoti? Arba ką nors girdėję apie sąmoningus sapnus? Ne? Tuomet į kilusius klausimus rasti atsakymus padės Vilniaus universiteto mokslininkas, sąmoningų sapnų tyrėjas Tadas Stumbrys.

REKLAMA

Neretai žmonės skundžiasi, kad miego metu sapnuoja labai keistus, nepaaiškinamus sapnus arba atvirkščiai – teigia, kad jų visai neprisimena arba nesapnuoja visiškai.

Virš dešimt metų sapnus tiriantis VU mokslininkas, psichologas Tadas Stumbrys teigia, kad sapnų asmuo valdyti ir kontroliuoti savo jėgomis visiškai negali:

„Man sapnų valdymas yra sąlyginė sąvoka, nes jų niekada negalime pilnai valdyti. Galime jiems daryti tik įtaką. Mes norime ar ne, bet sapnuose tam tikri dalykai vis tiek įvyksta. Kitu atveju – sapnų valdymas labai greitai pabostų.“

Neretai šalia sapnų valdymo lydima ir sąmoningo sapnavimo sąvoka. Anot mokslininko, sąmoningas sapnas yra toks sapnas, kurį sapnuodamas žmogus suvokia, kad jis sapnuoja.

REKLAMA

„Paprastai žmogus tai suvokęs ir gali daryti įvairius dalykus, pavyzdžiui, skraidyti ir panašiai. Tai, jeigu mes patampame sąmoningi sapne, galime tam sapnui daryti įtaką, pakreipti jį kita linkme, kuria mes patys norime“, – aiškina sąmoningo sapnavimo esmę T. Stumbrys.

Pasiteiravus, ar pačiam pavyksta panirti į sąmoningus sapnus, mokslininkas ir sapnų tyrėjas atvirauja, kad nėra labai geras sąmoningas sapnuotojas.

„Yra tokių žmonių, kurie natūraliai dažnai sąmoningai sapnuoja, net ir kiekvieną naktį. Aš pats nesu talentingas sąmoningas sapnuotojas, bet esu turėjęs ne vieną dešimtį sąmoningų sapnų“, – šypsosi.

Asmeninė mitologija

Suprasti sapnus, pasak T. Stumbrio, žmonės stengėsi dar nuo senovės Egipto, Mesopotamijos laikų. Sapnai – paslaptingas reiškinys, kuris kelia be galo daugybę klausimų ir sudomina daugelį žmonių.

Iškilus klausimams neretai žmonės skuba reikšmę tikrinti sapnininkuose, tačiau mokslininkas nepataria į tai žiūrėti rimtai:

REKLAMA
REKLAMA

„Mūsų sapnai yra tam tikra mūsų pačių asmeninė mitologija, kurių simboliai priklauso nuo mūsų patirties. Visada tam paaiškinti naudoju vieną pavyzdį. Įsivaizduokime, kad yra du žmonės: vienam šuo yra geriausias draugas, o kitą, labai ankstyvoje vaikystėje užpuolė šuo, todėl dabar turi baimę jiems nuo pat mažumės. Sapno metu tiek vienas, tiek kitas sapnuoja šunį ir sapno metu patirtas emocinis fonas abiem bus visiškai skirtingas. Vienam tai bus košmaras, o kitam – pozityvus sapnas.

Toks pavyzdys rodo, kad viskas daugiausiai priklauso nuo mūsų pačių individualių patirčių, tačiau yra ir kultūrinis aspektas, ir gilesnis, archetipinis. Tarkime, šuns kaip žmogaus draugo simbolis, perspėjantis apie grėsmes ir panašiai. Šiuo atveju, sapnininkai gali akcentuoti platesnes kultūrines reikšmes, tačiau kiekvienam jos bus skirtingos, priklausančios nuo jų pačių patirties. Į sapnininkus aš labai rimtai nežiūrėčiau, nes dar kartą pasikartosiu – viskas susiję su skirtingomis patirtimis.“

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl žmonės sapnuoja košmarus – sunku atsakyti. Tačiau sapnai gali būti puiki vidinė terapija, kuri gali atkleisti vienas ar kitas žmogaus patiriamas emocijas.

„Vienareikšmiško atsakymo į klausimą „Kodėl?“ – nėra. Sapnuojant nemalonius sapnus, o tokių yra dauguma, suintensyvėja emocijos, kurios yra išgyvenamos labai stipriai. Tokie sapnai atlieka svarbų vaidmenį emocijų reguliavime. Tai yra tarsi vidinė terapija, po kurios pabudę galime atpažinti ir išmokti su tokiomis emocijomis tvarkytis lengviau prabudus“, – aiškina Tadas Stumbrys.

Ką ir kodėl sapnuoja žmonės?

Pasak sapnų tyrėjo, košmarus dažniau sapnuoja žmonės, turintys psichologinių problemų, todėl vyras mano, kad tokia sąsaja yra ne šiaip sau. Neretai visuomenėje sakoma, kad žmonės sapnuoja kelis dalykus: tai, ko bijo ir tai, ko trokšta:

„Yra labai daug įvairiausių teorijų, tačiau viena klasikinių yra Sigmundo Freudo teorija, pasirodžiusi jo veikale „Sapnų interpretavimas“ prieš daugiau nei šimtą metų. Jis rašė, kad sapnai yra mūsų norų išsipildymas, kurių dienos metu sąmoningai negalime išpildyti, todėl eidami miegoti perkeltine prasme juos išpildome miego metu. Tarsi paleidžiame vidinę įtampą, kuri tampa sapnu.“

REKLAMA
REKLAMA

Dar kita sapnų esmę paaiškinanti teorija, pasak Tado Stumbrio, skelbia, kad sapnai yra grėsmių simuliacija. Vyras taip pat priduria, kad apie 80 procentų sapnuose esančių emocijų būna neigiamos, todėl tokia teorija teigia, kad sapnai yra mechanizmas, kuris leidžia išbandyti įvairias grėsmes saugioje aplinkoje miego metu, su kuriomis galime susidurti pabudę.

„Tokios dvi teorijos yra gana skirtingos ir prieštaringos viena kitai. Iš esmės, sapnai yra realybės simuliacija. Sapno metu galime patirti, kas vyksta su mūsų kūnu, smegenimis išbandant įvairias situacijas, nes fiziologiškai yra labai sunku smegenims suprasti, ar mes esame sapne, ar ne, nes tos patirtys yra labai panašios į realybę.

Sapnuojant, smegenyse prislopinta prefrontalinė smegenų žievė, kuri yra atsakinga už sprendimų priėmimą, informacijos apdorojimą ir elgesio reguliavimą. Dėl to mes sapnuose mąstome labai nekritiškai. Tačiau tokiu būdu mokomės įvairių patirčių sapno metu“, – aiškina Tada Stumbrys.

REKLAMA
REKLAMA

Ramus ir neramus miegas

Nors dauguma asmenų geba prisiminti faktą, kad miego metu sapnavo, tačiau yra ir tokių, kurie teigia, jog niekada nieko nesapnuoja. Tai, pasak mokslininko, yra sudėtinga išsiaiškinti, nes patikrinti to neįmanoma:

„Gali būti du variantai: arba žmogus tikrai nieko nesapnavo, arba tiesiog neprisimena (juokiasi). Patikros, ar žmogus sapnavo ar ne – nėra. Vienintelis būdas išsiaiškinti yra tik paklausiant žmogaus, nes sapnas visų pirma yra subjektyvi patirtis ir moksliškai atsakyti į klausimą ar visada sapnuojama yra neįmanoma. Tačiau, jeigu nėra kažkokių pažeidimų smegenyse, tikėtina, kad visi asmenys sapnuoja.“

Kiekvieno miego metu žmogus patiria pasikartojantį greitų akių judesių miegą, vadinamą REM. Kaip pavyzdį Tadas Stumbrys nurodo, kad pakėlus iš tokio miego žmogų, bus 80-90 procentų tikimybė, kad jis galės papasakoti, ką tuo metu sapnavo.

„Todėl bendru atveju yra manoma, kad mes visi ką nors sapnuojame ir net kelis kartus per naktį, tačiau ne visi gerai prisimename“, – priduria psichologas, mokslininkas T. Stumbrys.

REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkas aiškina, kad fiziologiškai miegas vyksta keliais ciklais, kurių pradžioje yra patiriamas REM miegas. Toks ciklas, pasak jo, pasikartoja maždaug pusantros valandos intervalais:

„Ciklo pabaigoje, per REM miegą, žmogus intensyviai sapnuoja. Būna, kad prabundama tarp tų ciklų, tačiau toks prabudimas būna trumpas, tad neretai žmogus jo net nepamena. Be to, žmonės skiriasi ir gebėjimu „kietai“ miegoti, nes yra tokių, kurie užmiega ir prabunda ryte, tačiau prasčiau prisimena sapnus, o yra ir tokių, kurie per naktį pabunda kelis kartus.“

„Kietai“ miegantys asmenys dažniausiai prisimena tik paskutinį sapną, kurį sapnavo. Be to, žmonėms, kuriuos iš miego prižadina žadintuvas, yra sunkiau prisiminti sapnus nei tiems, kurie pabunda savarankiškai, kadangi iš REM miego pabundama natūraliai. 

„Dažniau „kiečiau“ miega vyrai nei moterys. Pastarosios linkusios dažniau prabusti. Jeigu žmogus pabunda po REM miego ciklo pabaigoje ir po to kurį laiką neužmiega, jis ryte gali prisiminti ankstesnį prabudimą ir sapną. Intensyvūs sapnai taip pat gali turėti įtakos miego kokybei, ypač, jeigu užplūsta stiprios emocijos ir dėl jų žmogus pabunda, nes jam reikia nusiraminti, dėl to ir susikuria įspūdis, kad miegas neretai būna varginantis ir neramus“, – patikslina sapnų tyrėjas.

REKLAMA
REKLAMA

Anot T. Stumbrio, miego pradžioje, REM miegas būna trumpas ir trunka nuo 5 iki 10 minučių, o pabaigoje – nuo 30 minučių iki valandos:

„Sapnas dažniausiai būna fragmentiškas, todėl sunku brėžti ribas ar tai tas pats sapnas, ar jau kitas. REM epizodų miego metu gali būti keturi arba penki per naktį, tad galime sakyti, kad sapnuojame bent po 4-5 sapnus kas naktį.”

Puiki savirefleksija

Sakoma, kad sapnai gali duoti ne vieną įžvalgą, kurią galime pritaikyti ir savo gyvenimo kelyje. Viskas atrodo paprasta, tačiau sunkiausia užduotis yra juos stebėti ir suprasti. Visgi, puikiai tam padėti gali savirefleksija.

„Sapnai yra tiesmukiausias mūsų vidinio pasaulio atspindys, todėl jeigu mes juos užsirašysime, analizuosime, galėsime daug geriau suprasti save“, – sako Tadas Stumbrys.

Nors sapnų valdyti, kaip jau minėjo mokslininkas, negalime, tačiau išmokti sapnuoti sąmoningus sapnus – galime.

„Yra būdai, kuriais galima išmokti sapnuoti sąmoningai ir taip padidinti tokių sapnų dažnumą. Vienas paprasčiausių būdų – sapnų dienoraštis. Tokiame dienoraštyje kiekvieną kartą pabudę rašytume savo sapnus, kas natūraliai padės juos geriau prisiminti.

REKLAMA
REKLAMA

Kitas būdas yra stebėti sapnų dėsningumus. Pavyzdžiui, pastebėti, kiek dažnai sapnuojama yra tam tikra aplinka, vaikystės namai ar mokykla, kuri nebėra mūsų dabartinio gyvenimo dalis. Sapno metu pastebėję, kad vėl esame mokykloje, galime suvokti, kad tai yra sapnas. 

Dar vienas svarbus aspektas, leidžiantis padidinti sąmoningo sapnavimo tikimybę, yra kritinio mąstymo ugdymas. Reiktų tiesiog išsiugdyti įprotį reguliariai dienos metu vis paklausti savęs, ar aš dabar nesapnuoju ir patikrinti aplinką, ar nėra kokių keistų dalykų aplink. Jeigu pamatysime, kad prabėga dramblys, tada išsiugdytas įprotis leis suvokti, kad pro mus negali prabėgti dramblys, nebent gyvename Afrikoje ar kitur, kur jų yra. Todėl toks vaizdinys yra nerealus ir patvirtina, jog tai – sapnas“, – teigia VU mokslininkas, sapnų tyrėjas Tadas Stumbrys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų