Kodėl taip nutinka ir ką daryti, kai slyva metų metus iš eilės nedžiugina vaisiais, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ aiškino sodininkystės specialistas, selekcininkas Adomas Ryliškis.
Ne visada kalta kryžmadulka ar pavasarinės šalnos
Dažnai manoma, kad slyvos nedera todėl, jog nėra tinkamai apdulkinamos. Vis dėlto ne kiekvienu atveju ši priežastis yra teisinga.
Apžiūrėjęs sodą, kuriame auga penkios skirtingų veislių slyvos, nevedančios vaisių, A. Ryliškis šią galimybę iš karto atmetė.
„Slyva kadangi yra jautri kryžmadulkai, truputį skiriasi žydėjimo laikai, bet sakykim taip – yra penkios slyvos, penkios skirtingos veislės, tai praktiškai vis tiek viena kitai tiks į dulkininkes, viena vienai, trečia ketvirtai. Taip, kad atmetam kryžmadulkos problemą.
Jeigu augtų viena slyva, būtų galima apie tai galvoti, kad būtinai antra reikalinga ir kad sutaptų žydėjimas“, – aiškino specialistas.
Pasak jo, šiuo atveju negalima kaltinti ir pavasarinių šalnų: „Matome, kad ant vieno medžio slyvų kybo. <...> Vadinasi, žiedai nenušalo, nes matom pagal ūglius – ūgliai visi išaugę gražiai, viskas tvarkoj.“
Kai kurios slyvos pirmiausia užauga, o tik tada pradeda derėti
Dar viena dažna priežastis, dėl kurios sodininkai nesulaukia vaisių, yra pačios veislės augumo ypatybės.
A. Ryliškio teigimu, kai kurios vengrinės slyvos natūraliai formuoja didelius medžius, todėl pradeda gausiau derėti tik pasiekusios tam tikrą dydį.
„Vienas iš momentų – medžio augumas ir kelintais metais pradeda derėti. Sakykim, yra vis tiktai slyvos, kurios yra žemesnio ūgio, ir yra vengrinės slyvos, kuri, kaip besistengtumėm, bus 5–6 metrų aukščio.
Tada turim ką? Kad jinai, kol nepasiekia savo atitinkamo dydžio, nelabai nori derėti. Į tą irgi reikia atkreipti dėmesį“, – teigė jis.
Specialistas pastebėjo, kad apie būsimo medžio augumą dažnai išduoda ūgliai. Jei šie auga net po pora metrų, aišku viena – medis yra itin augus.
„Gali būti elementari problema, kad kol ji visa nesuaugs iki savo dydžio, to derliaus dar daug ir nepamatysim“, – sakė A. Ryliškis.
Ne visos europinės veislės Lietuvoje augs
Pasak selekcininko, ne visos Europoje populiarios slyvų veislės tinka Lietuvos klimatui – netinkamas pasirinkimas gali nulemti derliaus nebuvimą.
„Tų pačių vengrinių slyvų selekciją vykdo ne tik vengrai, bet ir Vokietija, Prancūzija, Britanija – daug skirtingų valstybių ir jeigu pas juos nebūna žiemos, neturi tokių kritinių, sakykim, kraštutinumų“, – aiškino jis.
Kaip pavyzdį specialistas pateikė gerai žinomą veislę „Stanley“. Rinkoje ji daugybę metų, tačiau problemos kasmet kartojasi tos pačios:
„Slyva skani, viskas tvarkoj, bet o kada ta slyva bus? Kartą per ketverius ar penkerius metus paragaujam tris–keturias, tai mes liaudiškai vadinam veislė tinginė.“
Anot jo, jeigu veislė puikiai dera Prancūzijoje, tai dar nereiškia, kad ji tiks ir Lietuvos sodams, todėl tinkamas pasirinkimas mūsų klimatui yra vienas iš raktų į sėkmę.
Renkantis vaismedžius verta žiūrėti į jų kilmę
A. Ryliškis ragina sodininkus daugiau dėmesio skirti ne reklaminiams aprašymams, o augalų kilmei.
„Mums iš pačio principo reikia žiūrėti, kas auga Estijoje, kas auga Suomijoje, kas auga Švedijoje, Norvegijoje. Jeigu pas juos auga ir dera, pas mus tada bus tikrai penkis kartus geriau.
Bet tas, kas auga ir dera Prancūzijoje, pas mus beveik garantija, kad bus blogai“, – sakė specialistas.
Jo teigimu, šių metų žiema dar kartą parodė, kad atsparumas šalčiui yra vienas svarbiausių kriterijų ir nors atsiras ir pasitaiko, kad apšąla ir lietuviškos veislės, tai nutinka retai, kaimūsų klimatui netinkamos veislės kenčia pastoviai.
„Ta lietuviška veislė, kurią dabar visi šiemet sako, kad labai iššalo, tai ji iššalo vieną kartą per 40 metų, o daug skanių europinių veislių – jos šąla kas antrus–trečius metus. Skirtumas tame labai didelis yra“, – pabrėžė selekcininkas.
Derliaus nebūna ir dėl netinkamų dulkininkų
Problemų gali kilti ir auginant vadinamąsias Čačano (Čačanska) grupės slyvas, daugiausia pramoniniu būdu. Pasak A. Ryliškio, jos Lietuvos sąlygomis auga neblogai, tačiau yra itin reiklios dulkininkams.
Anot jo, visų trijų grupės slyvų žydėjimo laikai prasilenkia, neįvyksta apdulkinimas, todėl nebūna ir derliaus.
„Jų tarpusavy nesutampa žydėjimo laikas ir jos yra labai įnoringos dulkininkėms. <...> Jų tarpusavy (žydėjimo laikas – aut. past.) vien skiriasi ir jai kiekvienai reikalingas dar atskiras dulkininkas“, – aiškino jis.
Specialistas pastebi, kad nebūtinai Lietuvoje yra kaip dulkininkai tinkami augalai arba šie gali nebūtinai būti tinkami mūsų klimato sąlygoms.
Didžiausia pramoninių šių grupės slyvų sodai sutelkti šiltesnėse vietose, atrinkti dulkininkai, kurių žydėjimas su šiomis slyvomis sutampa.
„Pas mus tas žydėjimas gali prasilenkti tris–keturias dienas ir viskas, mes vėl nebeturim derliaus“, – pridėjo A. Ryliškis.
Kai priežiūros pakanka, verta įtarti pačią veislę
Sodo šeimininkai pasakojo, kad žemė buvo kalkinama, vaismedžiai laistomi, o nuo pavasario iki Joninių tręšiami net tris kartus. Tokiu atveju, pasak A. Ryliškio, priežiūros klaidų ieškoti jau sunku.
„Gauna augalai meilės daugiau negu sočiai. Toliau viskas – jeigu augalas gauna visą meilę, apsaugotas nuo žvėrių, jisai neiššala, nieko, tai viskas – tada grįžtam prie veislės, jai tiesiog mūsų sąlygomis netinka“, – apibendrino selekcininkas.
Specialistas pabrėžia, kad prieš sodinant naujas slyvas verta pasidomėti ne tik vaisių skoniu ar dydžiu, bet ir tuo, kaip konkreti veislė jausis Lietuvos klimato sąlygomis.
Būtent tai dažnai lemia, ar medis kasmet džiugins gausiu derliumi, ar sode taps tik gražiu, bet vaisių taip ir nesubrandinančiu augalu.
Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV3 televiziją!
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
