Kretingos rajone pašnekovas įkūrė japonišką sodą, kuris buvo pradėtas kurti prieš 20 metų. Į jį kasmet atvyksta gausybė lankytojų, o Š. Kasmauskas nurodė, kad tokį savo sprendimą mielai pakartotų darkart.
26 metų tapo karo mediku
Vis tik nusikelkime 34 metus atgal. 1992-aisiais pašnekovas baigė Kauno medicinos akedamiją, t. y. dabartinį Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Tuo metu prie Krašto apsaugos ministerijos kūrėsi Centrinė medicinos tarnyba bei Ekstremalių situacijų ir katastrofų medicinos kryptis.
Kadangi Š. Kasmauskas – smalsus iš prigimties, jis ėmėsi bendrauti su ten dirbančiais žmonėmis ir visai netrukus gavo pasiūlymą prisijungti prie jų komandos.
„Praėjau visas reikalingas komisijas, pradėjau tvarkytis dokumentus ir netrukus sulaukiau netikėto pasiūlymo vykti į Klaipėdą. Tuo metu Lietuva buvo nusipirkusi du karinius laivus iš Rusijos, reikėjo gydytojo, kuris būtų medicinos tarnybos viršininkas.
Nors buvau ką tik baigęs studijas ir pats sakiau, kad dar daug ko nežinau, mane patikino, kad viskas bus gerai, jie man padės ir palaikys. Taip labai greitai atsidūriau Klaipėdoje. Realiai tuo metu turėjau vos kelių mėnesių vaiką, tačiau nusprendžiau priimti šį iššūkį ir po dienos išvykau dirbti“, – netikėtą gyvenimo posūkį prisiminė jis.
Š. Kasmauskas pasakojo, kad jam atiteko didelis darbas – reikėjo kurti visą medicinos sistemą nuo nulio, spręsti, kaip turi veikti medicinos tarnyba laivuose, kiek ir kokių specialistų reikės bei kaip organizuoti pagalbą krante.
Pašnekovas prisiminė, kad tai buvo laikotarpis po Sovietų Sąjungos kariuomenės pasitraukimo, kai Lietuva perėmė įvairius pastatus, infrastruktūrą, tad reikėjo organizuoti medicinos punktų steigimą, numatyti, kur ir kaip bus teikiama pagalba kariams susirgus, susižeidus bei kaip jie bus transportuojami į ligonines.
„Didžioji dalis mano darbo buvo organizacinė. Jei vykdavo pratybos, reikėdavo pasirūpinti visais medicininiais klausimais. Kadangi buvau vienintelis gydytojas, dažnai pats plaukdavau kartu su laivais.
Nors Lietuva dar nebuvo NATO narė, mūsų laivai jau dalyvaudavo įvairiose tarptautinėse pratybose Baltijos ir Šiaurės jūrose, todėl tekdavo vykti į Norvegiją, Švediją bei kitas šalis“, – prisiminė jis.
Jaunam žmogui tokios pareigos buvo didelis iššūkis
Prisimindamas praeitą etapą pašnekovas neslėpė, kad tokiame jauname amžiuje gauti tokias dideles pareigas ir gebėti savo darbą atlikti gerai buvo iššūkis. Vis tik darbo įdomumas pranoko šiuos iššūkius.
Š. Kasmauskas neslėpė, kad niekada nebėgo nuo organizacinių užduočių, tad jam patiko kurti naują sistemą ir matyti rezultatą.
„Visuomet turėjau palaikymą iš šalies. Visada galėdavau paskambinti, pasikonsultuoti ar nuvažiuoti pas specialistus.
Žinoma, tuo metu kariuomenė gyveno gana kukliai. Trūko ir lėšų, ir vaistų, tačiau daug bendravome su užsienio šalių kariškiais bei medikais.
Pratybų metu susipažinau su amerikiečių, vokiečių, olandų, švedų gydytojais. Dažnai sulaukdavome jų paramos, todėl mūsų dalinys buvo gana gerai aprūpintas įvairiomis medicinos priemonėmis“, – džiaugėsi pašnekovas.
Šiam darbui Š. Kasmauskas atidavė keturis gyvenimo metus, nes, kaip pats pasakojo, kol viskas buvo nauja, kūrėsi iš pagrindų, tol veikla teikė daug džiaugsmo. Vis tik vėliau pašnekovas norėjo pokyčių.
„Buvo planų metams vykti į Karo Akademiją Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau jau turėjau šeimą ir neįsivaizdavau, kad galėčiau taip ilgam išvažiuoti.
Be to, finansinė situacija taip pat nebuvo lengva. Prisimenu, kad kartais atlyginimo neužtekdavo net kurui važinėti tarp Palangos ir Klaipėdos.
Svarbu ir tai, kad kariuomenėje darbas nesibaigia pasibaigus darbo valandoms. Galėdavai grįžti namo ir po kelių minučių sulaukti skambučio, kad reikia važiuoti atgal, nes kažkas nutiko.
Būdavo įvairių incidentų, sveikatos problemų, todėl asmeniniam gyvenimui laiko likdavo mažiau. Galiausiai atėjo metas priimti sprendimą ir iš kariuomenės pasitraukiau“, – sakė jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
