Neilgai trukus pasuko į sodininkystę
Nors Š. Kasmauskas išėjo iš darbo neturėdamas aiškaus plano, ką veiks toliau, vis tik tuo metu žiūrėdamas televiziją išvydo skelbimą, kad Palangoje ieškomas vyriausiasis gydytojas. Tuo metu kūrėsi viena iš sanatorijų, kuri iš poilsio namų buvo pertvarkoma į gydymo įstaigą.
Šiame darbe pašnekovas vėl ėmėsi organizacinio darbo: kūrė gydymo sistemą, planavo procedūras, padėjo formuoti sanatorijos veiklą. Karo mediko darbo patirtis čia pasitarnavo – organizaciniai įgūdžiai, tvarka, planavimas, gebėjimas spręsti problemas nenuėjo veltui.
„Šio darbo metu vienu momentu supratau, kad noriu daugiau laisvės ir mažiau priklausyti nuo kitų. Nusipirkau 16 hektarų žemės sklypą.
Iš pradžių tai buvo tiesiog tuščias laukas. Tik vėliau pradėjau galvoti, ką su juo daryti. Pradėjau skaityti knygas apie pasaulio sodų ir parkų istoriją: angliškus, prancūziškus, vokiškus sodus. Vienoje knygoje perskaičiau sakinį, kad vieni gražiausių pasaulio sodų yra Kiote, Japonijoje. Tai mane labai sudomino“, – dalijosi jis.
Š. Kasmauskas ėmė gilintis į japoniškų sodų kultūrą, ieškojo specialistų Lietuvoje, vis tik eigoje paaiškėjo, kad tokių nėra. Galiausiai pašnekovas rado jauną klaipėdietį, kuris mokėsi Japonijoje ir domėjosi šia sritimi.
Aplankęs pašnekovo sklypą jaunuolis nurodė, kad kurti sodą – puiki mintis, vis tik jam pačiam toks iššūkis per didelis. Galiausiai buvo sutarta, kad Š. Kasmauskas susisieks su jaunuolio mokytoju Japonijoje, kuris galbūt padėtų kurti projektą.
„Netrukus mokytojas atvyko į Lietuvą, apžiūrėjo vietą, ir dar po kurio laiko gavau pirminius būsimo sodo eskizus“, – pasakojo jis.
Sodininkystė užkariavo mediko širdį
Praėjus dvejiems metams buvo pradėti realūs darbai, o prie kiekvieno iš jų Š. Kasmauskas prisidėjo savo rankomis. Jis pasakojo, kad tiek sėdo prie eskavatoriaus, tiek mokėsi, tiek dirbo.
„Visada juokauju, kad mano diplome nėra parašyta, jog negaliu to daryti“, – šyptelėjo jis.
Šiuo metu sodas skaičiuoja jau devynioliktus metus nuo jo kūrimo pradžios, tačiau darbai nesibaigia ir sodas reikalauja nuolatinių atnaujinimų. Pasak pašnekovo, vis atsiranda naujos idėjos, nauji projektai, keičiamas reljefas ir augalai.
Labiausiai ši veikla sužavėjo Š. Kasmauską dėl nuolatinės kūrybos. Pasak jo, čia, kaip ir anksčiau, reikia organizuotumo, išmonės, gebėjimo spręsti problemas, vis tik kūryba taip pat užima svarbią vietą.
„Kadangi neturėjome didelių finansinių galimybių, reikėjo ieškoti kūrybiškų sprendimų. Bendravome su miškininkais, girininkais, ieškojome galimybių išsaugoti medžius, kurie kitur būtų buvę pašalinti. Kartais atsiveždavome net šešių metrų aukščio medžius.
Formavome reljefą, kūrėme kraštovaizdį. Viena įspūdingiausių sodo dalių ir šiandien yra būtent žmogaus sukurtas reljefas“, – teigė jis.
Ne tik kūryba, bet ir galimybė pabėgti iš miesto sužavėjo pašnekovą. Anot jo, gyvenimas kaime, nuosavas sodas, daržas, miško turėjimas greta – tikra palaima.
Kiekvieną dieną jis praleidžia daugybę valandų lauke, nuolat juda, užsiima įvairiomis veiklomis. Ši erdvė Š. Kasmauskui tapo gyvenimo būdu.
„Jeigu galėčiau atsukti laiką atgal, šimtu procentų sodo kūrimą pakartočiau. Man visada buvo įdomu kurti ir šiandien procesas tęsiasi. Japonų meistrai iki šiol kasmet atvyksta į sodą.
Šiuo metu kartu įgyvendiname naują projektą – statome įspūdingus tradicinius medinius tiltus. Tokių Baltijos šalyse dar neteko matyti. Siekiame, kad tai būtų vieni autentiškiausių japoniškos sodų kultūros elementų visoje Europoje“, – pasidalijo jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
