Ieškodamas būdo trumpam pabėgti nuo rutinos ir pakeisti aplinką, jis pasirinko gamtą – nakvynes miške su palapine, kamera ir, kartais, net be jokio stogo virš galvos.
Tomas miške nakvoja ir vasarą, ir žiemą, o savo patirtimis dalijasi „YouTube“ kanale, jau turinčiame 3,14 tūkst. prenumeratorių, kur kartais išmėgina ir unikalius iššūkius.
Pabėgimas nuo namų, kurie tapo darbo vieta
T. Kalibatas jau daugiau nei dešimt metų negyvena Lietuvoje – anksčiau ilgai gyveno Anglijoje, o pastaruosius penkerius metus su šeima įsikūrė Latvijoje, iš kur kilusi jo žmona.
Visą tą laiką jis dirbo iš namų, kūrė ir vystė savo verslą, organizuodamas prekių gamybą ir prekiaudamas jomis „Amazon“ platformoje.
„Kai dirbi iš namų, nelieka ribos tarp darbo ir poilsio – kai grįžti namo iš įprastos darbovietės, visi rūpesčiai ir problemos pasilieka darbe, tačiau kai dirbi iš namų – jos niekur nedingsta. Tuomet kartais atrodo, kad niekada neišeini iš darbo“, – pasakoja Tomas.
Būtent tas jausmas, kad gyvenimas susitraukė iki keturių sienų, ir pastūmėjo jį ieškotis naujo hobio.
Praėjusio pavasario pabaigoje jis nusipirko palapinę ir išėjo į mišką pernakvoti. Be didelių planų, be patirties, be jokios kompanijos.
Baimės bei tikrieji pavojai miške
Pirmoji naktis vienam miške Tomui buvo labiau psichologinis nei fizinis iššūkis.
„Buvo baisu. Labiausiai bijojau laukinių žvėrių, nes net neįsivaizdavau, kokių jų čia gali būti, ar jie neateis į mano stovyklavietę“, – prisimena jis.
Tačiau ši baimė greitai išsisklaidė: per daugybę naktų gamtoje jis taip ir nesulaukė nei vilkų, nei kitų laukinių „svečių“.
„Man atrodo, kad žvėrys žmogaus bijo labiau nei mes jų. Aš vis tiek būdamas ten daug judu, filmuodamas kalbu, tai jie, manau, net nesiartina“, – sako Tomas.
Ilgainiui miškas jam tapo ne grėsmių, o ramybės vieta, kurioje didžiausias pavojus – jis pats:
„Pamenu, koks buvo ekstremaliausias dalykas, nutikęs man stovyklaujant: žvejodamas upėje sugavau lydeką ir pradėjau filmuoti ją savo kanalui. Bet man befilmuojant, ta lydeka suspurdėjo ir iššoko iš rankų, o joje įstrigęs kabliukas įsikabino man į koją.
Tuo metu labai supanikavau, išsigandau, kad pats jo neištrauksiu, o čia nėra, kas man padėtų. Bet viskas baigėsi gerai – po ilgų pastangų ir daug streso, kabliuką išsitraukti pavyko.
Tiesiog išmokau pamoką visiems laikams: nors žvėrių miške bijoti ir nėra ko, reikia pačiam elgtis atsargiai, kad netyčia nesusižalotum.“
Miegmaišis, pečiukas ir šiluma palapinėje
Nors dauguma žmonių stovyklavimą sieja su vasara, Tomas šiemet nusprendė išbandyti šią pramogą ir žiemą. Iš pradžių – be didelių ambicijų.
„Anksčiau net neplanavau žiemą stovyklauti, bet žmonės pradėjo rašyti, palaikė mano kuriamą „YouTube“ turinį, sakė – tęsk, laukiame tavo video“, – pasakoja jis.
Taip jo inventoriuje ilgainiui atsirado žieminė palapinė, krosnelė ir kiek rimtesnė įranga, pritaikyta šalčiui.
Tačiau, nors žieminis stovyklavimas daug kam skamba kaip brangus hobis, Tomas sako, kad viskas priklauso nuo noro. Pasak jo, rinkoje yra specialių žieminių palapinių su dvigubais sluoksniais, kurios geriau sulaiko šilumą, tačiau jos kainuoja gerokai daugiau, o jis pradėjo nuo paprastesnio varianto.
„Mano palapinė kainavo, man atrodo, 150 eurų, o pečiuką pirkau patį paprasčiausią, pigiausią – už 120 eurų“, – pasakoja Tomas, pabrėždamas, kad kainos labai svyruoja priklausomai nuo to, kur ieškai ir ką renkiesi.
Vis dėlto, didžiausia investicija buvo žieminis miegmaišis. „Jeigu miegmaišis geras, tai jis gali kažkur 300 eurų kainuoti“, – sako jis, nors jo paties surastas variantas atsiėjo apie 200 eurų su trupučiu.
Prie šio rinkinio Tomas dar pridėjo ir sulankstomą lovą – kad galėtų miegoti pakilęs nuo žemės ir šiluma palapinėje būtų jaučiama efektyviau:
„Šiluma kyla į viršų, todėl miegoti ant žemės žiemą – labai bloga idėja. Aš miegu ant pakeltos sulankstomos lovelės, kuri yra viename lygyje su pečiuku, ir tada net esant minusui palapinėje gali būti 17–23 laipsniai šilumos, taigi net labai komfortiška.“
Tiesa, naktį tenka ne kartą keltis pakurti pečiuką, bet jam tai irgi netrukdo: „Aš ir namuose miegodamas per naktį kelis kartus prabundu, todėl čia kartais atsikelti pakūrenti malkų man nėra sunku.“
Ne tik poilsis, bet ir iššūkiai
Nors būtent tokiu tikslu prasidėjo Tomo iškylų hobis, ne visos jo išvykos skirtos tik atsipalaidavimui. Dalis jų – sąmoningi savęs išbandymai. Vienas ekstremaliausių – naktis, praleista miške žiemą be palapinės... ir net be miegmaišio. Tik laužas, termo drabužiai ir sulankstoma lovelė.
Žinoma, natūraliai kyla klausimas – kaip apskritai įmanoma išgyventi leidžiant naktį miške prie minusinės temperatūros be jokio prieglobsčio? Tokiose situacijose, pasak Tomo, svarbiausia yra pasiruošimas ir tinkamas nusiteikimas.
„Prieš vykdamas į tokias išvykas, aš visada galvoju – kas blogiausio gali nutikti? Blogiausiu atveju tiesiog nemiegosi ir visą naktį sėdėsi prie laužo, šildysiuosi.“
Dar vienas įdomus, nemažai dėmesio susilaukęs Tomo iššūkis – miške pasigaminti Kūčių vakarienę iš dvylikos patiekalų. Dalį patiekalų jis jau dalinai apdorotus atsigabeno iš namų, o tuos, kuriuos buvo įmanoma pasigaminti stovyklavietėje ant laužo – gamino vietoje.
Tomas teigia niekada nė negalvojęs anksčiau laiko nutraukti iššūkio ir grįžti namo nakčiai nepasibaigus – juk jis viską daro tikrai ne dėl „YouTube“ peržiūrų, o iš noro pabūti gamtoje ir retkarčiais išbandyti save ekstremalesnėmis sąlygomis.
Kamera miške ir nauja gyvenimo kryptis
„YouTube“ kanalą Tomas susikūrė ir pradėjo filmuoti visiškai natūraliai – iš neturėjimo ką veikti.
„Kai pirmą kartą išvykau nakvoti į mišką, supratau, kad ten nėra interneto, o jokių knygų aš tąkart nebuvau pasiėmęs.
Kai pasiruoši stovyklavietę, sukapoji malkas ir viską pasidarai, belieka tik ilsėtis, o aš nemoku tiesiog gulėti. Tai iš nuobodulio telefonu pradėjau filmuoti save“, – prisimena iškylautojas.
Vėliau, kaip pasakoja Tomas, atsirado rimtesnės išvykos, ilgesni žygiai, važiavimas dviračiu Latvijos pajūriu, keturių dienų plaukimas upe.
„Niekada negalvojau, kad mane kas nors žiūrės, nes juk daug kas „YouTube“ kuria panašų turinį. Bet greit žmonės pradėjo man rašyti, palaikyti, ir aš supratau – reikia tęsti.“
Filmavimas ir turinio kūrimas Tomui niekada nebuvo svetimi – dar gyvendamas Anglijoje jis buvo pradėjęs fotografuoti. Tačiau, pasak jo, tik dabar rado tam pakankamai laiko ir motyvacijos kurti rimčiau. Tiesa, šiandien miškas jam – ne tik hobis ar internetinis turinys.
„Man jau greit bus keturiasdešimt ir aš supratau, kad nenoriu turėti tik prisiminimų apie darbą. Noriu prisiminimų apie gyvenimą, įdomius ir linksmus momentus, kuriuos reikia pačiam susikurti“, – sako Tomas. Ir, panašu, būtent tarp sniego, laužo ir miško tylos jis tuos prisiminimus ir kuria.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
