REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vasario 24 dieną Islandijoje prasidėję žemės drebėjimai nesiliauja iki šiol: užfiksuota virš 11 tūkst. požeminių smūgių, stipriausias iš buvusių siekė 5,7 balo pagal Richterio skalę. Islandijoje gyvenančios lietuvės pasakoja, kad žemės drebėjimai neleidžia atsipalaiduoti nė minutei.

Vasario 24 dieną Islandijoje prasidėję žemės drebėjimai nesiliauja iki šiol: užfiksuota virš 11 tūkst. požeminių smūgių, stipriausias iš buvusių siekė 5,7 balo pagal Richterio skalę. Islandijoje gyvenančios lietuvės pasakoja, kad žemės drebėjimai neleidžia atsipalaiduoti nė minutei.

REKLAMA

Šią naktį buvo trys stiprūs, virš 4 balų siekiantys žemės drebėjimai, o nuo vidurnakčio jau suskaičiuota 600 požeminių smūgių.

Geologai sako, kad gali įvykti žemės drebėjimas, kuris sieks 6,5 balo. Tokio stiprumo žemės drebėjimas gali stipriai pažeisti pastatus, neatlaikę požeminių smūgių gali griūti kaminai, bokštai, lūžti medžių šakos, sutrūkinėti požeminiai vamzdynai. 

Islandijoje jau 15 metų gyvenanti lietuvė Neringa Eidukienė sakė, kad pavienius drebėjimus yra jautusi ir anksčiau, tačiau dabar vykstantys žemės drebėjimai išsiskiria užfiksuojamų požeminių smūgių gausa ir tuo, kad žemės drebėjimai nesustodami vyksta jau visa savaitę. „Jie gerai jaučiami sostinėje Reikjavike, siekia pietinę, rytinę ir net šiaurinę šalies dalis, pranešimų Islandijos meteorologijos stotis yra gavusi ir iš vakaruose esančių rajonų“, – pasakojo moteris.

REKLAMA
REKLAMA

Neringa pasakojo, kad geologai taip pat neatmeta ugnikalnio išsiveržimo galimybės: „Nors geologai šiuo metu teigia, kad nėra vulkaninio išsiveržimo požymių, ši tikimybė taip pat nėra atmetama, galbūt kažkur, matavimams vis dar nepasiekiamose vietose formuojasi vulkaniniai procesai. Esamą padėtį ir jos tęstinumą šalies geologai vardina kaip vis dar sunkiai prognozuojamą.“

REKLAMA

Požeminiai smūgiai labiausiai gąsdina nevietinius

Islandijoje 4 metus gyvenanti lietuvė Reda Avižinytė prisipažįsta, kad tokios gamtos stichijos išgąsdina ne juokais: „Galiu pasakyti, kad tai vargina, kelia stresą, visada esi įtampoje, nes vos tik pajauti, kaip sudreba žemė, kartu su žeme sudreba ir tavo širdis, kuri, atrodo, iššoks iš krūtinės.“

Abi moterys sako, kad paniką labiau jaučia imigrantai, kurie po kiekvieno smūgio lekia į internetinį puslapį pasitikrinti, kur ir koks žemės drebėjimas įvyko. Vis dėlto požeminiai smūgiai baisūs ne visiems: „Po šių įvykių net atsirado nauja grupė: Away from home – earthquakes in Iceland. Joje žmonės dalinasi, kaip, kas, ką juto, kuriame rajone jautėsi labiausiai. Vieni prašo, kad galiausiai tai baigtųsi ir pagaliau išsiveržtų lava, kitiems smagu ir patinka žemės drebėjimai“, – pasakojo Reda.

REKLAMA
REKLAMA

Neringa pasakojo, kad padėtį šalyje akylai stebi visi: internete nuolat atnaujinama informacija apie įvykusius drebėjimus, jų stiprumą, vietą. Tačiau pritarė, kad islandai į vykstančius požeminius smūgius reaguoja ramiau, nei imigrantai: „Į esamus neramumus gana ramiai reaguoja patys islandai, jiems tai įprasta, internete ir net toje pačioje žiniasklaidoje dalinasi mobiliais telefonais užfiksuotomis drebėjimo akimirkomis. Su esamais neramumais mums, užsieniečiams, sunkiau sekasi susitaikyti, atvykusiems iš tokių kraštų, kuriuose žemės drebėjimas ypatingai retas gamtos reiškinys“, – sakė Neringa.

Kai kurie susiruošę ir lagaminus evakuacijai

Reda pasakojo, kad žemės drebėjimai ją išgąsdina ne juokais: „Net nenumanau, kad paaiškinti tą jausmą... Lyg kažkur visai šalia ausies pravažiuotų milžiniškas sunkvežimis. Iš pradžių girdi garsą, o po to jausmas, lyg tas sunkvežimis kur atsitrenktų. Išgirsti trenksmą, po kurio seka namo judėjimas, kuris pakelia adrenalino lygį nežmoniškai. Kai matai, kaip juda buto sienos į kairę ir dešinę nežinai, ar bėgt lauk, ar stovėt po atramine siena. Nors tas drebėjimas trunka labai trumpai, vos kelias sekundes, bet jausmas neapsakomas“, – atskleidė Reda.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiek ramiau reaguoja jau 15 metų Islandijoje praleidusi Neringa. Ji sakė, kad didesnio išgąsčio dar nėra patyrusi, tačiau nerimas dėl ateities jaučiamas: „Normalu, gamta gali būti nenuspėjama.“ Vis dėlto ir Neringa pripažįsta, kad pritvirtinti daiktus prie sienų suskubo dauguma.

Neringa taip pat pasakojo, kad drebėjimų teritorijos ribas mato per savo namų langus, tačiau kol kas krautis lagamino evakuacijos atvejui neplanuoja. Ji sakė, kad kol kas apie evakuacijos planus viešai neskelbiama, tačiau neabejoja, kad atsitikus nelaimei apie įvykį būtų informuoti visi: „Sostinės apylinkių ir Reykjanes pusiasalyje esančių miestelių evakuacijos planas išsiveržimo atveju yra viena tų, šiandienai aktualių temų. Apie jį nėra skelbiama viešai, bet teigiama, kad Reykjanes apylinkėms jis yra. Suskubta planą paruošti ir sostinėje.“

REKLAMA

Kiek kitaip reaguoja Reda, kuri sako, kad tikisi geriausio, tačiau yra pasiruošusi ir bėgti iš namų viduryje nakties: „Miegamajame patraukti daiktai, kurie gali kristi ir sužaloti miegant, spintoje guli suruošta kuprinė su būtinais daiktais, rūbais. Jei stipraus drebėjimo metu tektų bėgti iš namų vidury nakties, nereikės sukti galvos, kad esi tik su chalatu, ir gaišti brangaus laiko, kol apsirengsi, nes niekada nežinai, kas tavęs laukia.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų