Fejerverkai skirti teikti džiaugsmą. Todėl tam, kad jis nevirstų skausmu, pirmiausia pirotechniką patariama įsigyti specializuotose parduotuvėse. Perkant internetu, turguje ar gaminantis patiems – iki nelaimės tik žingsnis, rašoma pranešime spaudai.
„Patariama nenaudoti pirotechnikos gaminių, kurių pakuotė – pažeista. O taip pat – nesinešioti kišenėse, rankinėse, nežaisti, laikyti atokiau ugnies ar elektrinių šildytuvų, radiatorių. Pirotechnikos gaminiai itin jautrūs, todėl nederėtų jų mėtyti, trankyti.
Leidžiant fejerverkus svarbu tinkamai išsirinkti jų leidimo vietą, laikytis atstumo nuo žmonių, pastatų, kitų objektų. Medžiai – itin pavojingi, nes, atsitrenkęs į šakas ar kamieną, pirotechnikos gaminys gali pakeisti skriejimo kryptį ir sukelti tragiškus padarinius. Rekomenduojama vengti ir minios, nes sunku prognozuoti, kaip aplinkiniai elgsis su fejerverkais. O leisti juos neblaiviems ar apsvaigusiems – apskritai draudžiama”, – sako draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė.
Ekspertė atkreipia dėmesį – saugumo patarimų nepaisymas neretai baigiasi labai liūdnai. Įlėkę į balkoną pirotechnikos gaminiai sukelia gaisrą, jie gali išdaužti būsto ar automobilio langą. Negana to, pirotechnika gali sunkiai sužaloti.
„Petardos pažeidžia akis, veidą, ausis. Kenčia pirštai, rankos. Tokie sužalojimai labai pavojingi, o kartais netgi neišgydomi. Todėl leidžiant fejerverkus patartina laikytis saugaus atstumo ir naudoti apsauginius akinius”, – perspėja A. Jusė.
Gali grėsti įstatymo pažeidimas
Pašnekovė taip pat primena, kaip reikėtų elgtis, jei fejerverkai neiššauna. Jos teigimu, nevalia eiti prie jų mažiausiai 5–10 minučių arba tiek laiko, kiek parašyta instrukcijoje. Taip pat, draudžiama neiššovusį pirotechnikos gaminį ardyti ar bandyti uždegti iš naujo. A. Jusė rekomenduoja neužsidegusį ar neiššovusį gaminį dėl saugumo panardinti į vandenį, supakuoti maišelyje ir išmesti į šiukšlių konteinerį.
„Saugokite vaikus ir neleiskite jiems artintis prie pirotechnikos ar ją liesti. Pasirūpinkite ir augintiniais, kurie ypač jautrūs fejerverkų keliamam triukšmui: nesiveskite į lauką, geriausia – pabūkite drauge namuose. Jei leisite pirotechnikos priemones, raskite joms lygų, kietą paviršių arba patikimai pritvirtinkite prie vertikalaus stovo. Jokiais būdais nenukreipkite petardų į žmones, nes pasekmės gali būti liūdnos”, – teigia ekspertė.
A. Jusė pastebi – Lietuvoje fejerverkų naudojimą reglamentuoja ir Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas, kuris draudžia leisti pirotechnikos priemones arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, šarvojimo ir kitų patalpų: „Neatsakingas elgesys gali ne tik pakenkti turtui ar sveikatai. Už civilinių pirotechnikos priemonių naudojimo tvarkos pažeidimus gresia administracinė atsakomybė ir piniginės baudos”.
Daugiau efekto – daugiau ir žalos
Kalbėdama apie pavojus, ekspertė mini ir šaltąsias ugneles. Dar vadinamos „Bengališkosiomis“, jos nėra tokios „nekaltos“, kaip gali pasirodyti.
„Nepatarčiau mėtyti uždegtų ugnelių, kabinti ant eglučių ar duoti vaikams. Šiuos pirotechnikos gaminius reikėtų laikyti atokiau baldų, užuolaidų, nes liepsna gali padegti audinius. Vaikai neretai ugneles bando užpūsti, o taip iš ties paprasta nusideginti veidą”, – apie rizikas kalba draudimo bendrovės atstovė.
Petardos, anot ekspertės, siekiant didesnio efekto, neretai dedamos į butelius ar kitus daiktus. Tačiau, A. Jusės teigimu, galima prisidaryti ir daugiau žalos, nes sprogusios nuolaužos dažniausiai skrieja toli ir gali sužeisti žmones.
