Vasarai perkopus į antrą pusę, ryškėja skaudi skendimų statistika visoje Lietuvoje. Šiemet iki liepos 23 dienos šalies vandens telkiniuose jau nuskendo 56 žmonės, vienas jų – nepilnametis.
Nuo birželio 1 d. iki liepos 23 d. vanduo pasiglemžė 24 žmonių gyvybes, ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 20 žmonių, iš jų 9 – vien šią vasarą. Daugiausia žmonių šiemet nuskendo birželio mėnesį – 14, liepą iki liepos 23 d. – jau 10. Kasmet Lietuvoje nuskęsta daugiau nei 100 asmenų.
Lietuva vis dar išlieka tarp Europos Sąjungos valstybių, kuriose paskendimų rodiklis yra vienas didžiausių – pagal nuskendusiųjų skaičių 100 tūkst. gyventojų nusileidžiame tik Latvijai.
Neįvertina karščio pavojaus
Klaipėdos gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki konstatavo, kad, nepaisant šilumos prie jūros šykštinčios vasaros, darbo netrūksta. Tiesa, laimei, bent Klaipėdos paplūdimiuose skendimų šią vasarą kol kas išvengta.
„Darbo yra. Gelbėtojai daug prevenciškai dirba, bet kol kas ramu – skendimų Klaipėdos paplūdimiuose nebuvo. Bet gelbėtojai daug dirba ant smėlio, įspėja poilsiautojus. Prisideda dar orai tokie šią vasarą, kad jūra mažiau banguoja, ne tokios didelės bangos.
Bet dažniausia problema šią vasarą ant kranto, kad per karštus orus žmonės neįvertina savo sveikatos ir teko ne vieną kartą kviesti greitąją arba mūsų medikams padėti. Vieną dieną žmogų teko gaivinti, nes sutriko širdies ritmas. Tai dažnai būna ir saulės smūgis, ir kiti sveikatos sutrikimai“, – situaciją „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ komentavo jis.
Tėvai neprižiūri vaikų
Gelbėtojų vadas taip pat atkreipė dėmesį į problemą, kad dalis tėvų tinkamai neprižiūri savo vaikų.
„Tipinis atvejis – iš pradžių ateina su vaikais, gal pirmą valandą prižiūri, po to pavargsta ir nori pailsėti, pasideginti, o vaikai pastoviai energingi, nori maudytis, nori būti prie vandens.
Visada sakau tėveliams: jeigu norite poilsio, ateikite prie vandens telkinių be vaikų. Jeigu ateinate su vaikais, tai reiškia, reikės dirbti ir prižiūrėti savo vaikus“, – patarė A. Siakki.
Pasak jo, dažnas atvejis, kad vaikai tiesiog pameta tėvus ir pasiklysta: „Kada geri orai, kada didelė masė poilsiautojų paplūdimyje, tai vaikui užtenka paeiti keletą žingsnių į šoną ir paskui jisai bėga – gali kilometrą, pusantro kilometro nubėgti ir pameta savo tėvus.“
Susirenka paaugliai ir pamiršta saugumą
Didelė problema prasidėjus vasaros atostogoms – ir paauglių susibūrimai bei jų neatsakingas elgesys prie jūros.
„Labai daug 14–16 metų paauglių su kompanijomis, būriais draugų, kur ateina 5–6 paaugliai prie vandens telkinių ir pamiršta apie saugų elgesį.
Jie žaidžia, maudosi, eina toliau nuo kranto. Ir būna kartais iš jų vienas arba du, kurie nemoka plaukti, o jie išvien eina ir pradeda skęsti. Labai nesaugiai viskas vyksta prie vandens.
Tendencija tokia – kada jie ateina su draugais, jie pamiršta saugumą vandenyje. Kada ateina su tėvais – daugmaž būna drausmingiau“, – konstatavo gelbėtojų vadas.
Jis pasakojo, kad gelbėtojai aktyviai patruliuoja, bendrauja su poilsiautojais: „Jeigu matome vaikų nepriežiūrą, kada tėvai deginasi, įspėja ir tėvelius. Tas pats ir su paaugliais – prie jų prieina, įspėja.
Daug apskritai edukacijos vedame – ir žiemos metu mokyklose, ir vasaros metu stovyklose ateina pas gelbėtojus ir klauso saugaus elgesio taisyklių. Tai gal irgi padeda kažkiek.“
Tenka drausminti ir dėl alkoholio vartojimo
A. Siakki neslėpė, kad tenka drausminti ir alkoholį vartojančius tautiečius.
„Dažnai būna tokių atvejų, nes kai kurie poilsiautojai pamiršta, kad paplūdimys – tai vieša vieta, kur draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus.
Bet kol kas gelbėtojai susitvarko. Ir dabar laukiame karštų orų, nes ši vasara prie jūros nelepino karštais orais, tai dabar išgirdus apie karštus orus, labai daug žmonių eis prie jūros.
Šiaip yra tie, kurie nepiktnaudžiauja, saikingai – vieną alaus arba panašiai. Taip pat būna ir tokių, kurie ateina ir vartoja stipriuosius alkoholinius gėrimus. Būna ir grupė draugų, būna po vieną – visaip būna. Yra ir etatinių, kurie dažnai tai daro ne tiktai paplūdimiuose, bet ir kitose vietose“, – komentavo gelbėtojų vadas.
Mato įspėjimo ženklą ar raudoną vėliavą, bet vis tiek maudosi
Pasak pašnekovo, įprastai didesnė dalis poilsiautojų su gelbėtojais bendrauja pagarbiai, tačiau pasitaiko ir kitokių atvejų.
„Jeigu jau yra problemos, tai gelbėtojai tada kviečia policiją, kuri mums labai gerai padeda“, – sakė A. Siakki.
Gelbėtojo pastebėjimu, vis tik svarbiausias patarimas prie vandens telkinių atvykusiems poilsiautojams yra stebėti ženklus ir iškeltą vėliavą.
„Jeigu iškelta raudona vėliava – draudžiama maudytis. Jeigu geltona – banguoja, tai galima, nors ir pavojinga. [Atkreipti dėmesį], ir kur ženklai „Duobė, maudytis griežtai draudžiama“ – nes visi skendimai, kiek būna skendimų, beveik 100 proc. vyksta ten, kur stovi ženklai „Duobė, maudytis draudžiama“. Daug kas iš poilsiautojų į tai nekreipia dėmesio.
Ir svarbu nepamiršti elgesio prie vandens bei prižiūrėti savo vaikus, kada jie maudosi. Nes jeigu vaikas maudosi, tėveliai turi būti šalia. Saugaus ir gero poilsio prie vandens telkinių“, – patarimais dalinosi Klaipėdos gelbėtojų vadas.
Pagrindinės skendimų priežastys
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuskęsta apie 236 tūkst. žmonių. Per pastarąjį dešimtmetį vanduo pasiglemžė daugiau nei 2,5 mln. gyvybių. Net 90 proc. paskendimų įvyksta mažo ir vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse, o didžiausią riziką patiria vaikai bei kaimo vietovių gyventojai.
Statistika rodo, kad vyrai skęsta beveik keturis kartus dažniau nei moterys, o daugiausia nelaimių įvyksta tarp 45–69 metų amžiaus žmonių.
Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, per 2016–2025 metus ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 1 235 nuskendusius žmones, iš jų 57 vaikus. Beveik 42 proc. visų nelaimių įvyko vasaros mėnesiais.
Specialistai pabrėžia, kad dauguma nelaimių kartojasi dėl tų pačių priežasčių. Dažniausiai žmonės pervertina savo jėgas, maudosi apsvaigę nuo alkoholio, šokinėja į nežinomus vandens telkinius, nesilaiko saugaus elgesio taisyklių arba palieka vaikus be priežiūros.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos duomenimis, vidutiniškai net 57 proc. nuskendusiųjų kraujyje nustatomas alkoholis. Apsvaigus smarkiai suprastėja gebėjimas įvertinti pavojų ir priimti tinkamus sprendimus. Taip pat pastebima, kad nelaimės dažniausiai įvyksta ne kurortuose ar prie jūros, o žmonėms gerai pažįstamose vietose – ežeruose, upėse ar tvenkiniuose netoli namų. Kaimo vietovėse žmonės skęsta daugiau nei du kartus dažniau nei miestuose.
Ką svarbu prisiminti?
- Saugumas prie vandens prasideda nuo atsakingo elgesio:
- maudykitės tik žinomose ir saugiose vietose;
- niekada nesimaudykite apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
- nešokinėkite į nežinomą vandens telkinį;
- nuolat prižiūrėkite vaikus – net trumpam nepalikite jų vienų prie vandens;
- plaukiant valtimi ar kita vandens transporto priemone visada dėvėkite gelbėjimosi liemenę;
- mokykitės plaukti ir išmokite suteikti pirmąją pagalbą.
Pamačius skęstantį žmogų, pirmiausia būtina skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112. Gelbėti žmogų plaukiant reikėtų tik įvertinus savo galimybes – saugiausia skęstančiajam paduoti arba numesti plūduriuojantį daiktą ir, jei įmanoma, padėti jam išlipti iš vandens ne pačiam rizikuojant.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
