VUL Santaros klinikų dermatovenerologijos centro vadovas pasakojo, kad saulė be abejonių išlieka didžiausiu pavojumi visų pirma dėl to, kad ne tik skatina odos senėjimą, raukšlėjimąsi, pigmentaciją ir sukelia nudegimus, bet ir didina odos vėžio riziką.
Vis tik jis teigė, kad dermatovenerologams dažniau tenka susidurti ne tiek su tiesiogiai nuo saulės nukentėjusiais pacientais, bet su pacientais, patyrusiais kitokių problemų.
„Gydytojai dažniau mato įvairias kitokias situacijas – fototoksines reakcijas, vabzdžių įkandimus, įvairias infekcijas po maudynių, prakaito sukeltus odos ligų paūmėjimus ir įvairius kontaktinius dermatitus nuo priemonių, augalų bei jų derinių su saule.
Taigi esmė ta, kad ne tik saulė vasarą yra pavojinga, bet ir tai, kaip mes elgiamės lauke bei atostogaudami“, – konstatavo jis nuotolinės konferencijos metu.
Kvepalams paplūdimyje – ne vieta
Gydytojo aiškinimu, fototoksinė arba fotoalerginė reakcija įvyksta sąveikaujant ultravioletiniams spinduliams ir kitoms cheminėms medžiagoms, augalams, augalų sultims ar kitokiems preparatams, kurie patenka ant žmogaus odos.
Viena tokių daugelio žmonių naudojamų priemonių – kvepalai. „Jie savo sudėtyje dažnai turi įvairių medžiagų. Kartais net 50 ar 100 sudedamųjų dalių gali įeiti į kvepalų sudėtį.
Klasikinis fototoksinės reakcijos pavyzdys būtų tada, kai mes užsipurškiame kvepalų ant odos, dažniausiai ant kaklo, kur mėgstame purkštis, o vėliau gauname ultravioletinių spindulių apšvitą ir atsiranda fototoksinė reakcija.
Tai reiškia, kad prasideda odos paraudimas, skausmas, gali net atsirasti pūslių, o ilgainiui galimi įvairūs pigmentacijos pokyčiai. Mūsų pagrindinė rekomendacija, kalbant apie kvepalus, yra apskritai niekada nesipurkšti jų ant odos.
Kvepalus purkškite ant drabužių, šalikų, marškinių, suknelių, bet venkite tiesioginio sąlyčio su oda. O einant į paplūdimį jų išvis geriau vengti“, – įspėjo dr. T. Raudonis.
Pasak jo, kartais gydytojai sulaukia pacientų, kurie būtent kaklo srityje turi tokią dėmėtą odą – violetinės, mėlynos, rudos spalvos dėmes: „Tai vadinama poikiloderma, kuri dažniausiai sukeliama dėl ilgalaikio kvepalų naudojimo ir jų sąveikos su ultravioletiniais spinduliais.“
Šių vaistų ir saulės derinys pavojingas
Gydytojas atkreipė dėmesį į dar vieną fototoksinių alergijų kaltininką – vaistus. „Ypač vyresni žmonės mėgsta naudoti sąnariams skirtus tepalus nuo skausmo. Jie gana dažnai būna nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, o tai yra fotojautrios medžiagos. Sureagavusios su saule, jos taip pat gali sukelti bėrimus tose vietose, kur buvo patepti vaistai.
Kitas mechanizmas yra fotoalerginė reakcija. Tai reiškia, kad ultravioletiniai spinduliai gali pakeisti tam tikrų cheminių medžiagų, esančių ant mūsų odos, struktūrą ir paversti jas alergenais mūsų odai.
Tai ir lemia fotoalergines reakcijas, kurios yra gerokai retesnės. Jos nebūtinai bus tokios ūmios ir staigios, bet lygiai taip pat gali būti rimtos“, – dėstė dermatovenerologas.
Jis perspėjo, kad vaistų etiketėse gali būti nurodyta, kad tai yra fototoksinė, fotojautri arba jautrumą saulei didinanti medžiaga. Taip pat gali būti pažymėta, kad reikia vengti saulės ekspozicijos:
„Tačiau dažniausiai žmonės to nemato ir neatkreipia dėmesio, nes, jeigu pasiimtume vaisto informacinį lapelį, tai jis yra tarsi visas laikraštis. Dažniausiai žmonės jo neskaito, o tas sakinys nebus didžiausiomis raidėmis parašytas ant dėžutės.“
Bendrai iš vaistų grupių jis patarė atkreipti dėmesį į antibiotikus. „Tai būtų tetraciklinai, fluorochinolonai, pavyzdžiui, ciprofloksacinas ir kiti floksacinai. Jie didina jautrumą saulei.
Iš dermatologų naudojamų vaistų tai yra retinoidai, tokie kaip acitretinas ir izotretinoinas. Kai kurie kardiologiniai vaistai, pavyzdžiui, diuretikai, vaistai širdies ritmo sutrikimams gydyti, taip pat gali tai skatinti. Įvairūs nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kaip ir minėtas ibuprofenas bei kiti profenai, taip pat gali didinti jautrumą šviesai.
Taigi vaistų paletė yra gana didelė. Mes ir patys turime detalias fototoksinių vaistų lenteles. Turbūt būtų galima išvardyti daugiau kaip 100 medžiagų. Todėl bendras patarimas yra toks – pageidautina, kad vaistų ir saulės derinys būtų kuo mažesnis“, – kalbėjo T. Raudonis.
Pavojingi maisto ir saulės deriniai
Taip pat jis patarė atidžiai skaityti vasarą naudojamų įvairių kosmetikos ir panašių priemonių sudėtį.
„Medžiagos, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, ypač kvapiuose produktuose, yra įvairūs citrusinių vaisių eteriniai aliejai, bergamočių aliejus ir apskritai įvairūs kvapai.
Veido priežiūros priemonėse tai gali būti alfa hidroksirūgštys, retinolis. Jų naudojimas vasarą turėtų būti atsargesnis. Jeigu naudojate aktyvesnes, stipresnes priemones veidui, rekomenduojama jas tepti ne ryte, o vakare.
Dar geriau atostogų laikotarpiu jų visai nesitepti. Aišku, vasarą saulės gauname sėdėdami restorane, terasoje, eidami į darbą ir iš jo, todėl tikrai gali kilti įvairių situacijų“, – konstatavo T. Raudonis.
Ne mažiau svarbu ir tai, ką pasirenkame valgyti ar gerti būdami saulėje. „Vienas iš pirmo žvilgsnio nekaltų dalykų yra kokteiliai paplūdimiuose prie baseino. Jeigu jie turi citrusinių vaisių, tai irgi gali lemti, kad po visos dienos lauke būsite išberti“, – įspėjo gydytojas.
Kitas variantas – po visos dienos saulėje žmogų gali išberti ir suvalgius salotų su daug saliero: „Jis yra fototoksinė, jautrumą ultravioletiniams spinduliams didinanti medžiaga. Tad tokių reakcijų gali būti pačių įvairiausių.“
Pašnekovas kartu pridūrė, kad vis tik bendras patarimas yra riboti ekspozicijos laiką saulėje. „Sveikas buvimas tiesioginėje saulės šviesoje yra iki 10–15 minučių per dieną. Per tiek laiko ir reakcijos dažniausiai neišsivysto“, – patarė gydytojas.
Kremas nuo saulės būtinas
Vis tik jei aišku, kokių priemonių vasarą ir ypač būnant paplūdimyje geriau nevartoti, kaip būtiną naudoti pašnekovas įvardijo kremą nuo saulės.
„Apsauginiai kremai nuo saulės yra formuluojami taip, kad gautų ultravioletinių spindulių apšvitą. Todėl į jų sudėtį tikrai nėra dedamos medžiagos, kurios galėtų didinti jautrumą saulei.
Žinoma, ir čia pagrindinis patarimas būtų tokias priemones rinktis vaistinėje, o ne prekybos centre, turguje ar kosmetikos prekių parduotuvėje. Rinkimės vaistinėse parduodamas priemones, kurios yra saugios naudoti Europos Sąjungoje. Jas naudoti tikrai reikia“, – pabrėžė T. Raudonis.
Pasak jo, reikėtų rinktis SPF 50 apsauginio filtro ir plataus spektro apsaugą užtikrinančias priemones. „Tai gali būti kremai, purškiamos priemonės, pieštukai ar kita jums patogi forma. Žinoma, svarbu pasirūpinti ir kepure, akiniais nuo saulės ir tinkamais drabužiais, kurie apsaugotų tiek nuo perkaitimo saulėje, tiek nuo atvėsimo ar sušlapimo.
Dar viena rekomendacija, kuri galėtų dažniau prigyti ir Lietuvoje, yra skėtis. Kai lauke labai saulėta, jis suteikia papildomą fizinę apsaugą nuo ultravioletinių spindulių.
Antras svarbus dalykas – odą atkuriantis kremas po saulės. Ir vėlgi, nereikėtų teptis kefyru, grietine ar kitomis liaudiškomis priemonėmis. Vaistinėse galima rasti nebrangių ir veiksmingų priemonių, skirtų būtent odos priežiūrai po saulės poveikio“, – patarė gydytojas dermatovenerologas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
