• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaune gyvenanti floristė, gėlių salono „Cukrinis kaspinėlis“ savininkė, Alina Juodienės kuria neeilinio grožio puokštes, tačiau atėjus Velykoms, ji ragina apsidairyti aplink ir namus papuošti tuo, ką galime rasti ir savo namų kieme.

Kaune gyvenanti floristė, gėlių salono „Cukrinis kaspinėlis“ savininkė, Alina Juodienės kuria neeilinio grožio puokštes, tačiau atėjus Velykoms, ji ragina apsidairyti aplink ir namus papuošti tuo, ką galime rasti ir savo namų kieme.

REKLAMA

Nuo senų laikų žmonės Velykų stalą puošdavo tuo, ką turėjo po ranka – nebuvo jokių atvežtinių gėlių, todėl ant stalo dažniausiai nuguldavo močiutės darželyje augusi rūta, buksmedžio ar beržo šakelės.

„Tas ir yra gražiausia, kad viskuo, ką tik randame gamtoje, galime papuošti Velykų stalą. Ypač šiemet yra labai sudėtinga gauti kažko įmantriau, bet gal tai yra nieko baisaus, nes grįžtame prie senųjų tradicijų ir galime pasipuošti stalą su tuo, ką turime“, – šypteli Alina.

Floristė sako, kad pati jau prieš savaitę namuose pamerkė beržo šakelių, kurios šiuo metu jau spėjo išsprogdinti pumpurus ir atrodo, kaip gražiausia puokštė. O tie, kam norisi daugiau spalvų, namuose gali pamerkti ir jau spėjusius išsprogti narcizus ar hiacintus.

REKLAMA
REKLAMA

„Aš labai džiaugiuosi, kad kieme turime nedidelį beržą. Iš jo gavosi triguba nauda: nusiskyniau ir pasimerkiau šakeles stalo puokštei, iš visokių nulūžusių šakelių pasidariau vainiką, o tose vietose, kur šakeles nulaužiau aš pati – pradėjo bėgti sula. Jos bėga labai daug.

REKLAMA

Dabar tuo reikia labai džiaugtis, kad galime gauti kažką natūralaus, nes esame ir taip pilni pasiūlos brukamų dalykų, be kurių ir taip galėtume gyventi“, – sako ji.

Kaip pasigaminti Velykinį vainikėlį

Alina pati kasmet Velykų stalą puošia savo gamintu vainikėliu. Pagrindą jam pasidaro iš vielos: tam, kad suformuotų gražų apskritimą, vielą daug kartų apsuka aplink kibirą. Vėliau ant vielos pagrindo, su plonesne vielute pritvirtina beržo šakeles.

REKLAMA
REKLAMA

Ant viršaus deda kačiukų šakeles, įvairius lapelius ir viską, ką tik gali rasti namuose ar namų kieme.

Velykos yra gamtos pabudimo šventė, todėl galima dėti viską, kas po žiemos jau spėjo sužaliuoti. Žinoma, pas mus šiais metais ir ta žiema buvo kitokia, todėl dabar augalai labiau išsprogę, bet paprastai, atsimenu, kai pati su močiute iš po sniego traukdavau šakeles Velykų stalui.

Tai ir būdavo buksmedžio, beržo šakelės, margučiams marginti tujos šakelės. Viską, ką randame aplink save, galime tikrai naudoti – kiekvienas augalas puikiai papuoš stalą“, – sako ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Floristė sako, kad pati kasmet vengia parduotuvėse esančių dekoracijų: pūkuotų zuikučių, viščiukų ar kitų kiniškų dirbinių.

„Siūlyčiau, kuo daugiau linkti link gamtos. Visai džiaugiuosi, kad šiemet nėra taip lengvai prieinami visi tie kičiniai dalykai. Aš mėgstu viską, kuo natūraliau: liną, tikro vaško žvakes.

Man pačiai labai nepatinka ir margučiai apklijuoti įvairiausiais lipdukais, labiau mėgstu natūraliais būdais dažytus. Kaip sakoma, mažiau yra geriau ir gražiau. Stalas atrodys, kur kas gražesnis ir jaukesnis, jeigu jis bus natūralus.

REKLAMA

Aš prisimenu, kaip močiutė ruošdavosi Velykoms. Tuo metu buvo daiginami kviečiai, kad ant stalo būtų žalumos. Dabar galima pasisodinti ir velykinės žolės. Ją pasisodinau ir pati. Manau, kad yra labai svarbu, jog jos būtų ant stalo ir į ją sudedami margučiai.

Taip pat lovelis skirtas margučiams ridenti. Jų yra įvairiausių. Aš pati vieną esu įsigijusi mugėje“, – apie tai, kas visada būna ant jų šeimos šventinio stalo, pasakoja Alina.

REKLAMA

Švenčių esmė – ne dekoracijose

Tačiau floristė siūlo vis dėlto nepamesti galvos dėl to, kaip turi atrodyti dekoracijos, bet prisiminti ir tai, kad šventės yra skirtos laikui pabūti su šeima.

„Ypatingai šiemet mes būsime tik su pačiais artimiausiais žmonėmis – su tais, su kuriais būname kiekvieną dieną, nes negalime niekur važiuoti.

Tegul šios Velykos būna šeimos šventė. Pradėkite ruoštis jau nuo penktadienio – visa šeima ruoškite dekoracijas, vainikėlius dėkite ant durų ar aplink margučių indą, galbūt maistą“, – šypsosi ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Moteris sako, kad jos močiutė buvo labai tikinti ir pati labai mėgo ruoštis šventėms. Visa šeima prieš Velykas pasninkaudavo, nevalgydavo mėsos. Tos dienos tapdavo savotišku ritualu, rimties laiku.

„Atėjus Velykoms apimdavo atsipalaidavimas, džiugesys, kad jau bunda gamta. Per mūsų nebeskubėjimą galime atsiminti ir tikrąsias šaknis, papasakoti vaikams, kad tai nėra tik kiaušinių šventė. Visiems linkiu pasipuošti stalą, pasigaminti maistą, išsikepti skanias bandeles ir džiaugtis, ką turime šiandien. Turime pakankamai daug, tik reikia daugiau tą įvertinti“, – sako Alina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų