Iki 2020 metų rudens turės būti pritaikytos visos viešojo sektoriaus interneto svetainės, o dar po metų – ir mobiliosios programos. Tai įpareigoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo. Ko reikia, kad svetainė būtų pritaikyta? Ar užtenka galimybės pasididinti šriftą? Apie tai informacijos Lietuvoje beveik nėra. Neseniai neįgaliųjų asociacijos kartu su partneriais parengė prieinamos skaitmeninės informacijos rengimo vadovą „Internetas visiems“. Jame labai konkrečiai paaiškinama, ką daryti, kad interneto svetainėje skelbiamą informaciją suprastų kuo daugiau žmonių.
Informacija akliesiems – kuo paprasčiau, tuo geriau
Viena iš vadovo rengėjų Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos vadovė Simona Aginskaitė pirmiausia atkreipia dėmesį, kad reikėtų atsisakyti atskiros interneto svetainės versijos neįgaliesiems. Kitaip tariant, turi būti prieinama visa svetainė. Ji turėtų būti kuo paprastesnė, aiškios struktūros, informacija lengvai randama. Didinant tekstą iki 200 proc. informacija neturėtų išsikraipyti ar dingti. Aklieji skaito naudodami elektronines ekrano skaitymo programas, kurioms labai trukdo įvairūs iššokantys langai, o nuotraukų, lentelių ir grafikų šios programos neskaito, todėl jie turėtų būti aprašomi.
Labai svarbu pasirinkti tinkamą šriftą ir jo dydį. Regos sutrikimų turintiems žmonėms sunku perskaityti įvairių užraitymų turinčius ir nevienodo linijų storio šriftus. Toks yra, pavyzdžiui, daugelio pamėgtas „Times New Roman“, todėl siūloma verčiau rinktis šriftus „Arial“, „Verdana“, „Tahoma“, „Calibri“, „Georgia“. Nepatartina naudoti pasvirojo ar pabraukto teksto (norint išskirti žodžius, verčiau juos paryškinti, naudojant funkciją „Bold“). S. Aginskaitė atkreipia dėmesį, kad šie patarimai labiausiai skirti tekstų rengėjams, todėl būtų pravartu juos prisiminti ne tik keliant informaciją į interneto svetaines, bet ir ruošiant kitus dokumentus.
Kad tekstą galėtų perskaityti silpnaregis, svarbu pasirinkti gerą kontrastą (tamsų tekstą šviesiame fone arba šviesų tekstą tamsiame fone). Siūloma vengti spalvoto teksto ar kelių spalvų fono. Tekstą pravartu lygiuoti palei kairįjį kraštą.
Daugelis anksčiau minėtų aspektų naudingi ir kitiems žmonėms. Pavyzdžiui, lengvas svetainės valdymas, aiškus jos meniu, kuo mažiau iššokančių langelių labai palengvintų naršymą ir pažintinių gebėjimų, neurologinių ir psichikos sutrikimų turintiems, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms. Jiems taip pat neretai sunku susiorientuoti painioje svetainės sistemoje.
Informacija – kuo paprasčiau
S. Aginskaitė atkreipia dėmesį, kad interneto svetainės prieinamumas susijęs ne tik su technine puse, bet ir su turinio pateikimu. Rekomenduojama viešojo sektoriaus įstaigų svetainėse informaciją pateikti kuo paprasčiau. Didelei grupei žmonių sudėtinga suvokti sunkią techninę, teisinę kalbą,
todėl siūloma mažinti vadinamosios biurokratinės kalbos įspūdį. Patariama viename tekste pateikti vieną žinutę, atsisakyti nebūtinos informacijos. „Prieinamumas yra paprastumas. Kiekvieno teksto rengėjo uždavinys yra pateikti informaciją taip, kad ji būtų kuo plačiau prieinama“, – įsitikinusi S. Aginskaitė.
Kai kuriems vartotojams, ypač turintiems intelekto sutrikimų, reikėtų sudaryti galimybę informaciją skaityti supaprastinta, t. y. lengvai suprantama kalba. Ją rašant pasirenkami kuo paprastesni žodžiai, trumpi sakiniai, paaiškinamos sudėtingesnės sąvokos, pasitelkiami paveikslėliai ir pan. S. Aginskaitė atkreipia dėmesį, kad nereikia perrašyti visos svetainės, bet informacija, kuri susijusi su tais žmonėmis, ypač kai juos ką nors įpareigojama daryti, turėtų būti pateikiama jiems suprantama kalba. Pavyzdžiui, negalią turintiems žmonėms svarbu suprasti informaciją apie įvairias medicinines paslaugas, mokesčius ir pan.
Kurtieji ir neprigirdintieji taip pat sunkiai supranta sudėtingus tektus (jie lietuviškai skaito tarsi užsienio kalba, nes yra pripažinta, kad jų gimtoji yra gestų). Jiems taip pat aktualu, kad svarbi informacija būtų pateikiama gestų kalba. Šiuo metu, pavyzdžiui, visiems labai aktualu rinkimai – neįgaliuosius vienijančių organizacijų manymu, rinkimų informacija turėtų būti pateikiama taip, kad būtų suprantama visiems rinkėjams.
Prieinama neįgaliesiems – patogu daugeliui
S. Aginskaitė pateikia pavyzdžių, kaip šie klausimai sprendžiami kitur. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės valdžios institucijų svetainė www.gov.uk yra labai paprastos struktūros, lengvai valdoma ir suprantama. Be to, tam tikra aktuali informacija pateikiama 3 formomis: įdedamas pats teisės aktas, informacija apie jį lengvai skaitoma ir dar gestų kalba.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokios svetainės labai nekūrybingos, bet, kita vertus, sukurti prieinamą tekstą nėra paprasta, bet to reikia siekti. Visuomeninių įstaigų tikslas – pateikti kuo aiškesnę, kuo labiau visiems prieinamą informaciją“, – sako S. Aginskaitė. Jos teigimu, tai patogu visiems – žmonės nebenori ilgau skaityti, jie nori informaciją gauti akimirksniu. Tai parodo ir pavyzdys iš Švedijos – 1984 metais pradėtas leisti savaitraštis lengvai skaitoma kalba „8 Sidor“. Jis buvo skirtas intelekto negalią turintiems žmonėms (ne apie juos), tačiau dabar šį savaitraštį skaito 100 tūkst. žmonių (8 tūkst. prenumeruoja spausdintą versiją) – daugiausia mokiniai, dienos centrų lankytojai, taip pat emigrantai.
Deja, Lietuvoje, pasak S. Aginskaitės, labai gerų pavyzdžių kol kas nėra. Dažnai net ir interneto svetainių kūrėjai, programuotojai nežino, kaip padaryti portalą prieinamą. Leidinys „Internetas visiems“ – pirmas žingsnis, suteikiantis daug paprastų patarimų. Jame pateikiama daugybė nuorodų tiek į prieinamumą reguliuojančius dokumentus, tiek į geruosius kitų šalių pavyzdžius.
S. Aginskaitė sako, kad netrukus planuojama surengti mokymus įstaigų atstovams. Juk 2020-ieji, kai turės būti prieinamos visų ministerijų, savivaldybių, mokyklų interneto svetainės, jau čia pat.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė
Claudas Monet
Vincentas van Gogas
Pablo Picasso
