Praėjusią savaitę vyras bene pirmą kartą susitiko su alpinistų ir kalnų mylėtojų bendruomene ir atvirai papasakojo apie tai, kas kartais būna nutylėta.
Šimtmečio proga - paskutinė aukščiausia pasaulio viršūnė
Pernai metais, gruodį, Darius Vaičiulis sėkmingai užbaigė 7 kontinentų projektą „Seven Summits“, kurio tikslas - 7 aukščiausios visų kontinentų viršūnės. Pats Darius, pristatydamas įkoptas viršūnes, sako, kad iš pradžių to net nelaikė projektu.
Viskas prasidėjo prieš 20 metų, atvykus į Tanzaniją darbo reikalais. Su žmona Asta vyras nusprendė įkopti į Kilimandžarą (5895 m), visiškai be pasiruošimo. Kopimas buvo nelengvas - žmona skundėsi galvos skausmu, o vyras ją guodė, kad galės įkopti kitą kartą. „Bet žmona susikaupė ir galiausiai mes pasiekėme viršūnę,“ – prisiminimais apie pirmąją viršūnę pasidalino D. Vaičiulis.
Į paskutinę viršūnę - Vinstoną (4892 m) Pietų ašigalyje - Darius įkopė pernai metais gruodžio mėnesį. „Buvome pasiruošę ekspedicijai 6 - 9 dienoms, o iš viso užtrukome 21 dieną. Buvo pradėję trūkti maisto, ir kantrybė pradėjo trūkinėti,“ – pasakojo D. Vaičiulis.
Dėl blogų oro sąlygų, ekspedicijoms dalyviams teko laukti atskrendančio lėktuvo net 10 dienų. „Visi klausia, ką jūs ten veikėte. Mūsų komandoje buvo 11 žmonių. Turėjome gana neblogas sąlygas.
Buvo komunalinė palapinė, kurioje ruošėme valgyti. Kadangi ekspedicija labai brangi, dėl to labai patogi. Dauguma mano komandos narių taip pat užbaigė 7 viršūnių projektus. Kai kurie pirmieji savo valstybėse, kai kurie - pirmosios moterys iš savo valstybių,“ – prisiminė alpinistas.
Kokios gyvenimo sąlygos Pietų ašigalyje? D. Vaičiulis paatviravo apie tualetus, tiksliau, kaip yra atliekami gamtiniai reikalai. Kadangi kalnuose negalima bet kur atlikti gamtinių reikalų, reikia viską susirinkti ir parsinešti. „Ypač griežta tvarka yra Vinstone. Ten net sysioti negalima bet kur. Visą laiką su savimi turi neštis buteliuką, sysioti į ten ir tada galima išpilti tik specialiose, GPS pažymėtose vietose,“ – paatviravo D. Vaičiulis.
Svarbiausia - psichologinis pasiruošimas
Darius Vaičiulis patikino, kad ne fizinis, o psichologinis pasiruošimas yra labai svarbus kopiant į kalnus. Alpinistas prisiminė 2007 metus, kai į Everesto viršūnę įkopė 72 metų taksistas iš Japonijos, nė nesakęs žmonai apie kelionę. Dabar seniausias įkopęs žmogus į Everestą - 86 metų.
„Aišku, yra daug faktorių - oras, sveikata gali pavesti. Bet labiausiai - smegeninė,“ – apibendrino D. Vaičiulis ir pateikė daugiau pavyzdžių: „Daug kartų esu matęs, kai žmonės nenueina paskutinių 50 metrų ar 100 metrų iki stovyklos, nes tiesiog morališkai pavargsta.
Kitas pavyzdys - iš vaikystės ir orientavimosi sporto. Turėjome trenerį, su kuriuo leisdavome daugiau laiko nei su tėvais. Jis sakydavo - jeigu bėgi ir šalia bėga tavo konkurentas, nusišypsok jam. Tokius būdu jį palauši iš karto. Nėra blogiau už konkurentą, kuriam dar stogas nevažiuoja ir nėra pavargęs.“
Viršūnė ar pagalba kitam?
Kaip pasakojo alpinistas, kylant į viršų, dažnai pats sau užduodi klausimą, kas tau yra svarbiau - viršūnė ar pagalba kitam? Toks klausimas kyla lipant į 8 km aukščio kalnus, kur tenka sutikti alpinistus, peržengusius savo galimybių ribas.
