Kaip konstatavo vaikų gastroenterologas prof. Liutauras Labanauskas, prasidėjus mokslo metams išties padaugėja į vaikų gydytojus besikreipiančių tokių pacientų.
„Keturi iš penkių vaikų, kurie kreipiasi į polikliniką, ateina su pilvo skausmais. Ir nereiškia, kad yra organinis gastroenterologinis susirgimas, tai yra stresiniai pilvo skausmai“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Dėl pilvo skausmo 2 mėnesius nėjo į mokyklą
Pasak gydytojo, maždaug iki 9–10 metų amžiaus vaikams daugelis užpuolančių sveikatos problemų yra susijusios su pilvo skausmu, nors tai nebūtinai būna susiję su kažkokia liga.
„Būna net tokių problemų, kad, sakykime, viena pacientė 2 mėnesius nelankė mokyklos dėl to, kad jai skaudėjo pilvą. Mergaitė turi eiti į mokyklą, o jai prasideda pilvo skausmai. Tėvai į tai sureaguoja ir neveda jos į mokyklą. Kai tą sužinojome, net nustebome“, – iliustravo L. Labanauskas.
Pašnekovo pastebėjimu, problema yra tai, kad vasarą vaikai gyvena laisvai, o su mokslo metų pradžia prasideda stresai. O šie ypač mažesniems vaikams dažniausiai iš karto ir pasireiškia pilvo skausmais.
„Dar daugiau, turime net tokių vaikų, kuriems pasireiškia ne tik pilvo skausmai, bet pykinimas. Net išsiaiškinome tokį dalyką, kad kartais tai prasideda būtent trečios pamokos metu. Tai reiškia, kad vaikas, matyt, 2 pamokas jaučia kažkokią įtampą, o paskui tiek sustresuoja, kad prasideda skausmai“, – kalbėjo jis.
Būtina išsiaiškinti tikrąją priežastį
Pasak gydytojo, blogybė ta, kad toks vaikas dažniausiai išleidžiamas namo, ten jam kaip ir pagerėja, o kitą dieną jis grįžta į mokyklą iš esmės su ta pačia problema.
„Kaip sakau ir studentams – nors pilvo skausmais užsiima gydytojai gastroenterologai, tai dar nereiškia, kad bėda gastroenterologinė. 70–80 proc. atvejų tai yra psichologinių dalykų pasekmė. Daugeliu atveju tokį vaiką paguldžius į lovytę, paglosčius ir apklosčius visas stresas praeina, vaikas atsigauna, tad kitą dieną turi eiti į mokyklą.
Bet negalvokime, kad mūsų vaikai yra neprotingi, atvirkščiai – net labai gudrūs ir vėliau pradeda naudotis tokia situacija. Tad mūsų patarimai dažniausiai būna tokie, kad tėvai vis tik turėtų išsiaiškinti pačią problemą ir jos priežastis“, – komentavo L. Labanauskas.
Daugeliu atveju tokį vaiką paguldžius į lovytę, paglosčius ir apklosčius visas stresas praeina, vaikas atsigauna, tad kitą dieną turi eiti į mokyklą.
Gydytojas patikino, atskirti, skausmas yra tikras ar apsimestinis, nėra taip sudėtinga: „Vaikų gastroenterologas pirmiausia turi pasikliauti ne vien aparatūra, bet turėti savo akis ir rankas. Kai pradedu palpuoti, tai yra čiupinėti vaikui pilvą, ir randu tuos skausmingus taškus, žinau, kodėl vienas ar kitas taškas skausmingas. Jei neišryškiname skausmingų taškų, reiškia, turime psichologinės kilmės pilvo skausmą.“
Pasak jo, aiškinantis psichologinius momentus kartais pasiūloma kreiptis ir į vaikų psichiatrus, psichologus. Pasak pašnekovo, neretai tėvams sunku išsiaiškinti, kas lemia tokią psichologinę būklę, vaikai nelinkę atvirai pasipasakoti. „Kartais matome, kad šie specialistai reikalingi, nes tėvai nebesusitvarko su šia problema“.
Kada pilvo skausmas rodo ligą
Jo aiškinimu, realiai tik apie 30 proc. atvejų pilvo skausmas gali įspėti apie kažkokią patologiją. Dažniausiai tai būna funkciniai virškinimo sistemos sutrikimai. Čia, pasak gydytojo, vienas iš kaltininkų yra ir netinkamas maistas:
„Tėvai vis tik turėtų rūpintis šiuo reikalu. Nes jei vaikas bus maitinamas tuo greitu maistu – juo sąlygiškai vadiname tuos maisto produktus, kurie vaikams gal ne visai tinkami, pavyzdžiui, tai būtų visi mėsainiai, dešrainiai (tai savaime nėra nuodas, bet vaikų virškinimo sistemai jie nėra tinkami), [naudos nebus].
Kitas klausimas, kada juos vartoja suaugusieji – tai jų pasirinkimo reikalas, kentėti ar ne, bet vaikai tokio pasirinkimo neturi. Taigi arba jie yra neprižiūrimi ir vykdo neteisingos mitybos programą, arba jie kad ir prižiūrimi, bet jiems leidžiama tą daryti.“
Pasak gydytojo, kai vaikai tampa vyresni, išties jau nustatoma daugiau patologijų. Tada prireikia ir tyrimų, gydymo, tai – jau klinikiniai atvejai.
Ir vaikai serga gastritu – štai kokio maisto vengti
Pašnekovas pasakojo, kad ir vaikai serga gastritu, tačiau gera žinia ta, kad, skirtingai nei suaugusieji, gali pasveikti.
„Suaugusiems arba būna remisija laikantis dietos, geriant vaistus, arba vėl skauda. O vaikai gali pasveikti ir vėl susirgti. Gastritas vaikui gali praeiti per 1–1,5 metų, opa – iki 2 metų. Vaikai dar auga, regeneruoja, jų virškinimo sistema atsistato. Bet 70 proc. tokių vaikų, kuriems nustatyta klinikinė liga, grįžta pas gydytojus, nes nesilaiko nustatytų taisyklių“, – aiškino L. Labanauskas.
Jis pabrėžė, kad vaistai vaikams gali būti skiriami tik 1–1,5 mėn., kol yra ūmus periodas, toliau svarbus režimas, mityba ir jokių vaistų.
„Mityba turėtų būti tokia, kuri nedirgina skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės. Tai reiškia, reikėtų atsisakyti visų produktų, kuriuose yra acto. Pavyzdžiui, turime marinuotą ir raugintą agurkėlį, marinuotas nors ir labai skanus, vaikui jau nebetiks, o raugintas tiks.
4 iš 5 vaikų, kurie kreipiasi į polikliniką, keturi ateina su pilvo skausmais. Ir nereiškia, kad yra organinis gastroenterologinis susirgimas, tai yra stresiniai pilvo skausmai.
Taip pat netiks įvairūs pomidorų padažai ir majonezas. Tai yra tie produktai, kurių turėtų atsisakyti. Kada to atsisako, matome labai gerą efektą. Be abejo, suprantame, kad to atsisakyti yra sunku. Pavyzdžiui, kodėl vaikai taip mėgsta čipsus? Todėl, kad jie dirgina burnos receptorius ir vaikams tai labai patinka“, – pastebėjo profesorius.
Paklaustas, kaip reikėtų elgtis su saldumynais ir riebiais maisto produktais, ar jų būtina atsisakyti, pašnekovas nebuvo toks griežta: „Nesakome, kad saldumynų reikia atsisakyti, bet juos reikia riboti, nereikia iš karto suvalgyti 20 saldainių per vakarą. Pasiūlome geriau pasirinkti tokius, kurie turi daugiau tokių ekologinių savybių, tarkime, juodasis šokoladas, kuriame daugiau kakavos. Aišku, vaikams jis nėra labai skanus. Dažniausiai rekomenduojame atsisakyti visokių karamelinių saldainių, čiulpinukų.“
Kalbėdamas apie gėrimus gydytojas patarė vengti limonadų, pabandyti geriau šaltas arbatas. „Būna iš žolyčių tokie gėrimai, kuriuos galima rinktis vietoj tos pačios kokakolos. Problemų čia nėra – nors vaikas iš pradžių diskutuoja, sakydamas, kad nori to ar ano, bet po to labai greitai prisitaiko prie kito režimo, jei tėvai nori tuo pasirūpinti. Ir turime tikrai neblogą efektą, kada tėvai tikrai supranta ir priima šitą dalyką, tada ir vaikai išmoksta“, – patarė jis.
Iki 5 metų būtina išmokti valgyti
Gydytojas pabrėžė, kad apskritai svarbu vaikui iki 5 metų išmokti teisingai valgyti. „Ką tai reiškia? Maisto produktų čia nevardiname, tai tiesiog yra subalansuotas maistas: riebalai, angliavandeniai, baltymai. Nereikia jokių skaičiavimų, maistas tiesiog turi būti subalansuotas.
Bet kur yra labai svarbi problema, į kurią niekas nenori atkreipti dėmesio. Visą mūsų suvartotą maistą virškina kasa. Ir dabar susiduriame su labai didele problema, kurią bandome išaiškinti ir tėvams – jei maistas subalansuotas, kasa, priklausomai nuo maisto, kurį valgo vaikas, vysto savo fermentinę sistemą.
Ji neišskiria vieno baltymus ar angliavandenius skaldančio fermento, jį išmeta visus, ta jų visuma aktyviai formuojasi būtent iki 5 metų ir vėliau – paauglystėje. Tada dažniausios problemos pasitaiko mergaitėms, kurios sugalvoja laikytis dietų. O jos vaikų amžiuje yra absoliuti kontraindikacija“, – pasakojo L. Labanauskas.
Gydytojo aiškinimu, jei kasa tinkamai nesuformuoja fermentinės sistemos, kol vaikas mažas, gali atrodyti, kad viskas gerai, bet problemos išryškėja vėliau, ypač kalbant apie jaunas moteris.
„Arba tada negali kai kurio maisto valgyti, ypač po gimdymo, kai organizmas padirba už du žmones, arba turi gerti fermentus. Tai kaip ir nėra kažkokia baisi liga, bet bėda“, – konstatavo jis.
Ilgametę darbo patirtį turintis gydytojas kartu apgailestavo, kad dabar vaikai nėra sveikesni ir abejojo, ar įtaką tam turinčius procesus pavyks lengvai suvaldyti. „Besaikis kompiuterių, telefonų naudojimas, tai, kas ateina per šitas priemones dirgina vaikus, jų psichologinę būseną. Tai yra kaip „psichologiniai čipsai“.
Taigi turime bėdą, deja, pasaulis eina į tą pusę. Iki 5 metų vaikas neišmokomas valgyti, po 5 metų jis jau sėdi prie kompiuterio, žaidžia kažkokius žaidimus ir valgo čipsus. Tai yra standartinis portretas. Visa laimė, kad tikrai didžioji dauguma tėvų bando šitai nutraukti ir kovoti. Bet kur yra problema – tėvai neturi laiko, jie turi kažkur dirbti, savo reikalų“, – komentavo L. Labanauskas.
