Naujienų portalui tv3.lt apie tai, kokias grėsmes kelia tatuiruotės, papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas Tadas Raudonis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kankina aukštas kraujospūdis? Ragina valgyti šiuos produktus

Tai žino ne kiekvienas: kaip apžiūrėti apgamus ir kada vykti pas gydytoją

Ant uogienės atsirado pelėsis? Pasakė, ar ją galima valgyti

Pašnekovas pasakojo, kad pagrindinės priežastys, kada pacientai kreipiasi į gydytojus po kūno išsitatuiravimo, yra dvi.

Pirmoji – kai pacientai dėl tam tikrų priežasčių nori pasišalinti tatuiruotes, antroji – kuomet po tatuiravimo seanso kyla tam tikrų komplikacijų.

Pasak jo, dažniausiai pasitaikančios komplikacijos pasireiškia po procedūros praėjus gana trumpam laikui – per pirmas kelias savaites.

„Neretai kyla infekcinės komplikacijos, dažniausiai – odos bakterinės infekcijos, po neseniai atliktos procedūros. Tuomet yra apsunkinamas tatuiruotės gijimas dėl galimai nepakankamai švariomis sąlygomis atliktos procedūros“, – pasakojo specialistas.

T. Raudonis tikino, kad taip pat gali pasitaikyti ir kitokių atvejų. „Sunkiais atvejais, gali prasidėti alerginė ar autoimuninė organizmo reakcija į pigmentą. Ji gali atsirasti greitai, tai – pirmųjų kelių savaičių po tatuiruotės pasidarymo klausimas“, – paaiškino pašnekovas.

Kita problema – tatuiruotės ateityje gali trukdyti atlikti ar vertinti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus, kurie kartais gali būti gyvybiškai svarbūs.

Reikėjo išdeginti odą

T. Raudonis pokalbio metu taip pat pasidalijo visai neseniai turėtu paciento atveju, kuris buvo labai komplikuotas ir rimtas.

Specialistas pasakojo, kad jau porą metų bendrauja su šiuo pacientu po to, kai šis pasidarė tatuiruotes ant rankų, o keletas tatuiruočių plotų buvo padaryti raudonu rašalu.

„Toje raudonoje spalvoje prasidėjo autoimuninė reakcija – pradėjo kilti granulomos, tokie iškilūs mazgeliai, kuriuos skauda, jie niežti ir ta odos dalis yra pakilusi į viršų“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak T. Raudonio, šiam pacientui buvo skirtas ne vienas gydymas skirtingais metodais mėginant jam padėti.

Iš pradžių buvo skirti imunosupresiniai vaistai, kurie turėjo prislopinti viso organizmo imuninę sistemą, tačiau jie nepadėjo. Vėliau buvo mėginta atlikti pacientui vaistines injekcijas – nepadėjo ir tai.

Anot specialisto, pacientas bandė pasišalinti tatuiruotes ir lazeriu, tačiau visa tai baigėsi labai nesėkmingai – organizmas ėmė dar labiau reaguoti į tatuiruotę ir procedūra sukėlė dar didesnį uždegimą toje vietoje.

„Viskas baigėsi tuo, kad mes išdeginome odą. Toje vietoje, kurioje buvo raudonas pigmentas liko didžiulė atvira žaizda, kuri sugis per maždaug mėnesį laiko.

Visgi, toje vietoje liks randas, kurį pacientas ateityje planuoja užsispalvinti kita [tatuiruočių rašalo] spalva“, – teigė T. Raudonis, pridėdamas, kad šis atvejis buvo tikrai ekstremalus.

Pavojingiausios rašalo spalvos

Pokalbio metu T. Raudonis taip pat papasakojo apie tai, kokią reikšmę organizmui turi tatuiruočių spalva.

Pasak jo, tam tikra spalva padarytos tatuiruotės gali padaryti organizmui daugiau žalos negu kitos.

„Spalva tikrai gali lemti ateityje kylančias komplikacijas. Literatūroje raudona spalva aprašoma, kaip problematiškiausia dėl sudėtyje esančio geležies oksido ir kadmio, o kartais net ir gyvsidabrio. Be jos, jei neklystu, taip pat vengtinos geltona ir šviesiai žalia spalvos dėl sudėtyje randamo kadmio. Apskritai, pavojų kelia pigmento sudėtyje esantys sunkieji metalai, kaip nikelis, chromas, manganas, kobaltas.

Taip pat, kalbant apie spalvas, yra dar vienas niuansas, – šalinant tatuiruotę lazeriu vienos spalvos panaikinamos lengviau, kitos sunkiau. Vienos iš sunkiau panaikinamų yra pilka, geltona ir oranžinė spalvos“, – atskleidė T. Raudonis.

Tiesa, specialistas pridėjo, kad ne tik spalva, bet ir tatuiruočių meistro naudojamos medžiagos, dažai užima svarbią vietą.

Anot jo, ne visi tatuiruočių meistrai laikosi numatytų reikalavimų, kas gali nulemti kliento susidūrimą su komplikacijomis ateityje:

„Mes turime Europos Sąjungos (ES) reglamentus, kas gali įeiti į tatuiravimui naudojamų pigmentų sudėtį, kas negali.

Dėl to galima kelti klausimą – ar tikrai visi Lietuvoje veikiantys specialistai perka ES sertifikuotus produktus“, – atkreipė dėmesį jis.

Rašalas nukeliauja iki limfmazgių

Įdomu ir tai, kiek toli organizme gali nukeliauti tatuiruotės metu į kūną patekęs rašalas bei kur jis pasilieka po procedūros.

Dermatovenerologijos centro vadovo teigimu, viskas priklauso nuo to, koks gylis tatuiruotės atlikimui yra pasirenkamas.

„Iš esmės, kuo giliau yra įvedamas pigmentas, tuo sudėtingiau paskui jį pašalinti.

Įsivaizduokite, kad yra atliekama antakių permanento procedūra. Šiuolaikinis požiūris renkasi pigmentą įvesti paviršiuje, nes manoma, kad geriau pigmentas išbluks ir išnyks per metus-du negu giliau įvedus pigmentą antakiai liks mėlynai-juodi visą likusį gyvenimą.

Tad dažniausiai nėra tatuiruojama giliau negu milimetro-dviejų įvedime“, – paaiškino specialistas.

Visgi, T. Raudonis išryškino ir faktą, kad atliekant tatuiravimo procedūrą kyla uždegiminė reakcija, nes organizme atsiranda svetimkūnių.

Pasak jo, į tatuiruojamą vietą organizme tuomet priteka daugiau limfos, kuri kartu su atitekėjusiomis imuninėmis ląstelėmis pradeda šį pigmentą „valgyti“.

„Tos pigmento dalelės nukeliauja į artimiausią limfmazgį. Rankoje tai gali būti pažastis, kojoje – kirkšnis. Kiek yra daryta tyrimų, paaiškėjo, kad limfmazgis, į kurį pateko pigmento, nusispalvina tatuiruotės spalva.

Tuomet šis pigmentas gyvena paciento limfmazgyje, o ateityje tai gali užvesti įvairius autoimuninius procesus –endokrininius, reumatologinius ir kitus sutrikimus.

Taip pat šiemet pasirodė tyrimas, bandantis įrodyti, kad tatuiruočių turėjimas gali 20 proc. padidinti limfomos riziką. Žinoma, tam ryšiui įrodyti reikia daugiau duomenų, bet reiktų suprasti, kad bet kokios nepakankamai ištirtos medžiagos įvedimas į odą ateityje gali kelti problemų“, – paaiškino T. Raudonis.

Specialisto patarimai

Dermatovenerologijos centro vadovas taip pat sutiko pasidalinti su skaitytojais keliomis rekomendacijos prieš pasidarant ant kūno tatuiruotę.

Visų pirma, jis ragino visus labai gerai apsvarstyti, ar tikrai šis piešinys ar simbolis ant kūno yra reikalingas.

„Tatuiruotės pašalinimas kainuos turbūt bent dešimt kartų daugiau ir užtruks nemažai laiko“, – pabrėžė pašnekovas.

Antrąja rekomendacija T. Raudonis ragino skaitytojus gerai pasidomėti tatuiruočių meistro veikla ir naudojamomis medžiagomis prieš apsilankant pas jį.

Anot jo, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kokių higienos principų šis tatuiruočių meistras laikosi.

„Reikia rinktis patyrusį, rekomenduojamą meistrą, o atvykus į saloną pasižiūrėti, ar tikrai prie jūsų akių atidaromos vienkartinės adatėlių pakuotės, ar viskas daroma pagal higienos normas.

Taip pat jokiu būdu nebandykite to daryti savarankiškai ir geriau nesirinkite draugo, kuris dar tik mokosi tatuiruoti. Priedo, reiktų prašyti, kad adatėlė būtų įvedama kuo labiau odos paviršiuje“, – aiškino vedėjas.

Trečiuoju patarimu specialistas ragino pasirinkti kūną puošti vienspalvėmis tatuiruotėmis. Pasak jo, tai gali padėti išvengti komplikacijų ateityje.

Didžiausiam saugumui užtikrinti prašykite meistro atlikti rašalo bandomąsias tatuiruotes, kad ir kelių milimetrų dydžio, su visomis naudojamo rašalo spalvomis – taip įsivertinsite gijimą ir komplikacijų riziką.

„Taip pat toks ne iš gydytojo pusės, bet reikšmingas patarimas – reiktų vengti rinktis tatuiruoti vietas, kurių nedengia drabužiai – veidą, kaklą, plaštakas.

Čia praktinis patarimas gyvenimui, nes po to vėliau dėl to gali kilti įvairių problemų“, – sakė jis.