Gydytoja Kristina Lebedevaitė paaiškina, kada papildai gali būti naudingi, kokie simptomai išduoda reikalingų medžiagų trūkumą ir kodėl savavališkas jų vartojimas gali būti pavojingas sveikatai.
Vasarą dažniausiai pritrūksta elektrolitų
Pasak gydytojos, nėra daug vitaminų ar mineralų, kurių žmonėms vasarą išskirtinai trūktų. Jeigu tam tikros medžiagos organizme stinga, ši problema paprastai išlieka ir kitais metų laikais. Vis dėlto per karščius gerokai aktualesni tampa elektrolitai.
„Jeigu orai karšti, turime daugiau saulėtų dienų iš eilės, žmogus daugiau prakaituoja ir dėl to netenka skysčių. Tuomet labiau gali pasijusti elektrolitų trūkumas“, – aiškina K. Lebedevaitė.
Elektrolitai organizmui būtini, nes dalyvauja vykstant įvairioms cheminėms reakcijoms. Tačiau įprastai pakankamą jų kiekį žmogus gauna kartu su maistu.
„Jeigu neturime jokių gretutinių ligų ar padidintos rizikos veiksnių, turėtų užtekti to, ką gauname su maistu“, – sako gydytoja.
Papildomai vartoti reikia ne visiems
Viena grupių, kurioms gali reikėti papildomų elektrolitų, yra intensyviai sportuojantys žmonės. Ypač tai aktualu tuomet, kai treniruojamasi penkis ar net septynis kartus per savaitę ir su prakaitu netenkama išties daug skysčių.
Atidesni turėtų būti ir vyresnio amžiaus žmonės bei sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis. Jiems svarbu palaikyti stabilų kalio bei magnio kiekį organizme, o vien su maistu tai padaryti pavyksta ne visada.
„Ar elektrolitus vartoti kasdien, ar tik karštesnėmis arba sporto dienomis, priklauso nuo bendros žmogaus būklės“, – pabrėžia pašnekovė.
Elektrolitų taip pat rekomenduojama vartoti po ūmios ligos, kai žmogus gausiai vemia ar viduriuoja. Tokiais atvejais prarandama daug skysčių ir mineralinių medžiagų, todėl svarbu atkurti sutrikusį jų balansą.
Tačiau jeigu žmogus yra jaunas, neserga, intensyviai nesportuoja, bendrai gerai jaučiasi, o jo kraujo tyrimų rezultatai geri, papildomai vartoti elektrolitų tikrai nebūtina.
Perteklius gali būti pavojingas gyvybei
Gydytoja perspėja, kad elektrolitų galima ir perdozuoti. Vienas pavojingiausių atvejų – per didelis kalio kiekis organizme.
„Kai kalio yra per daug, gali retėti širdies susitraukimų dažnis, atsirasti įvairių ritmo sutrikimų, širdis gali plakti pernelyg lėtai. Tai jau yra gyvybei pavojinga būklė“, – įspėja K. Lebedevaitė.
Sunkių padarinių gali sukelti ir pernelyg didelis natrio kiekis kraujyje. Tuomet pakinta nervinių impulsų sklidimas ir smegenų veikla, o itin sunkiais atvejais žmogų gali ištikti koma.
„Labai svarbu, kad išliktų balansas ir nereikėtų nuo vieno kraštutinumo pereiti prie kito“, – akcentuoja gydytoja.
Daugumą reikalingų medžiagų galima gauti su maistu
Elektrolitų ir kitų mikroelementų yra įvairiuose vaisiuose, daržovėse, uogose bei mėsoje. Pavyzdžiui, nemažai kalio turi bananai, bulvės ir pomidorai. Kalcio bei magnio galima gauti valgant lapines daržoves ir brokolius.
Vis dėlto gydytoja pabrėžia, kad rekomendacijos turėtų būti pritaikomos individualiai. Jeigu žmogus alergiškas tam tikram produktui, jo mitybos racioną galima papildyti kitais atitinkamos medžiagos šaltiniais.
„Svarbiausia, kad racionas būtų platus – jame būtų vaisių, uogų, daržovių ir kitų įvairių produktų. Didžiajai daliai žmonių to užteks, kad gautų pakankamai mikroelementų ir vitaminų“, – kalba pašnekovė.
Vien saulės vitaminui D gali nepakakti
Nors vasarą daugiau laiko praleidžiame saulėje, tai dar nereiškia, kad visi žmonės sukaupia pakankamas vitamino D atsargas.
Vitaminas D odoje aktyvuojasi jai kontaktuojant su saulės spinduliais. Vis dėlto, pasak gydytojos, šį procesą riboja apsauginiai kremai nuo saulės. Kita vertus, ilgai būti saulėje nepasitepus kremu taip pat negalima dėl didėjančios odos vėžio rizikos.
„Negalime bandyti prisigaminti vien iš saulės viso mums reikalingo vitamino D kiekio. Juo labiau, kad gyvename šiaurėje ir saulėtų dienų turime tikrai nedaug, lyginant su kitomis šalimis“, – sako K. Lebedevaitė.
Dalį vitamino D žmogus gauna dažnai valgydamas kiaušinius ir žuvį, tačiau vien maistu surinkti visą reikalingą kiekį taip pat sudėtinga. Dėl šių priežasčių vitamino D trūkumas Lietuvoje – labai dažna problema.
Kam vertėtų pasitikrinti?
Atidžiau stebėti vitamino D kiekį gydytoja rekomenduoja sergantiesiems cukriniu diabetu, turintiesiems nutukimą, skydliaukės, širdies ir kraujagyslių ar inkstų ligų. Šiai grupei priskiriami ir aukštą kraujospūdį turintys žmonės.
Vis dėlto vertinami ne tik kraujo tyrimų rezultatai, bet ir bendra žmogaus savijauta. Jeigu vitamino D rodiklis yra šiek tiek mažesnis, tačiau žmogus sveikas ir jaučiasi gerai, papildų gali neprireikti.
Kitokia situacija, kai žmogus serga gretutinėmis ligomis, nuolat jaučia silpnumą, energijos trūkumą, mieguistumą ir net pakankamai miegodamas nesijaučia žvalus.
„Jeigu atlikę tyrimą matome, kad vitamino D kiekis mažesnis už normą, tikrai rekomenduojame jį vartoti papildomai. Dozė apskaičiuojama atsižvelgiant į tyrimo rezultatą, paciento amžių ir svorį“, – pasakoja gydytoja.
Esant dideliam trūkumui, vaistinėje be recepto parduodamų dozių gali nepakakti. Tokiu atveju gydytojas gali paskirti stipresnius preparatus, kurie vartojami, pavyzdžiui, kartą per savaitę ir padeda greičiau atkurti vitamino D atsargas.
Apie trūkumą įspėja širdies plakimas ir nuovargis
Tam tikrų medžiagų stoką gali išduoti įvairūs organizmo siunčiami signalai. Pavyzdžiui, kalis itin svarbus normaliai širdies veiklai.
„Jeigu jaunas, širdies ligų neturintis žmogus jaučia padažnėjusį širdies plakimą, greičiau dūsta ar patiria diskomfortą krūtinėje, viena galimų priežasčių gali būti kalio stoka. Tokiu atveju reikėtų atlikti tyrimus“, – pataria K. Lebedevaitė.
Magnio trūkumas gali pasireikšti raumenų mėšlungiu, suprastėjusiu miegu, virškinimo problemomis, aukštu kraujospūdžiu ir širdies ritmo sutrikimais. Pasak gydytojos, dėl magnio stokos gali padidėti ir prieširdžių virpėjimo rizika.
Vitamino D trūkumą gali išduoti raumenų silpnumas ar skausmas, nuolatinis nuovargis, energijos stoka ir suprastėjusi dėmesio koncentracija.
Lūžinėjantys nagai gali išduoti geležies stoką
Geležies trūkumas aktualus visus metus, o ypač dažnai su juo susiduria jaunos, vaisingo amžiaus ir gausiai menstruojančios moterys.
„Tai labai dažnai pasitaikanti problema: jeigu moteris nuolat pavargusi, lūžinėja nagai, slenka plaukai, sunku susikaupti ir atrodo, kad niekada nepavyksta išsimiegoti, visada rekomenduojame pasitikrinti feritino kiekį kraujyje. Jis atspindi organizmo geležies atsargas“, – paaiškina gydytoja.
Nustačius trūkumą, parenkama tinkama geležies preparato forma. Atkūrus jos atsargas, kraujyje gali padaugėti hemoglobino, todėl audiniai geriau aprūpinami deguonimi ir normalizuojasi organizmo medžiagų apykaitos procesai.
Savo ruožtu vitamino B12 stoką gali išduoti galūnių tirpimas, dilgčiojimas ar „skruzdėlyčių bėgiojimo“ pojūtis. Taip pat gali suprastėti atmintis, tapti sunkiau susikaupti, mokytis ir atlikti protines užduotis.
Įspėja apie skirtinguose papilduose pasikartojančias medžiagas
Gydytojos praktikoje pasitaiko pacientų, kurie papildų vartoja pernelyg daug. Tai neretai paaiškėja atlikus kraujo tyrimus ir, pavyzdžiui, nustačius normą gerokai viršijantį vitamino B12 kiekį.
„Tokiu atveju visada iš pradžių pradedi galvoti, kokia liga galėjo lemti tokį aukštą rodiklį. Tačiau pasikalbėjus su pacientu paaiškėja, kad jis vartoja multivitaminus su B12, dar kitą preparatą, kuriame taip pat yra B12, o gal neseniai leidosi B grupės vitaminų dėl, tarkime, nugaros skausmo“, – pasakoja K. Lebedevaitė.
Tuomet žmogui pirmiausia rekomenduojama nutraukti papildų vartojimą ir po kurio laiko pakartoti tyrimą. Jeigu rodiklis nesumažėja, ieškoma kitų galimų priežasčių, tarp jų – onkologinių, hematologinių ligų ar kaulų čiulpų sutrikimų.
Problemų gali sukelti ir kalio bei kalcio perteklius. Per didelis kalcio kiekis gali sutrikdyti virškinimą ir padidinti akmenligės riziką.
„Pacientams visada sakau: skaitykite sudėtį. Gali būti, kad ta pati medžiaga yra viename, antrame ir trečiame papilde. Suskaičiavus bendrą kiekį paaiškėja, kad paros dozė jau gerokai viršijama“, – perspėja gydytoja.
Ne visas perteklius paprasčiausiai pasišalina
Kai kurios organizmui nereikalingos medžiagos pašalinamos su šlapimu, todėl papildams išleisti pinigai tiesiog neduoda laukiamos naudos. Tačiau net ir tokiu atveju organizmas turi preparatus suvirškinti ir metabolizuoti.
„Nereikėtų be reikalo apkrauti organizmo vien tam, kad jis paskui viską pašalintų“, – pabrėžia pašnekovė.
Dar atsargiau reikėtų elgtis su riebaluose tirpiais vitaminais A, D, E ir K. Jie organizme gali kauptis, todėl ilgą laiką vartojant per dideles dozes kyla nepageidaujamo poveikio rizika.
Gydytojos teigimu, žmonės neretai susigundo skirtingais papildų kompleksais, nes vienas jų reklamuojamas kaip skirtas atminčiai, kitas – nuotaikai, energijai ar kitai funkcijai. Tačiau skirtingai pavadintų produktų sudėtis gali būti beveik tokia pati.
„Nereikėtų savavališkai vartoti daugybės skirtingų papildų. Verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, o pirmiausia – atlikti kraujo tyrimus ir įvertinti, ar konkrečios medžiagos apskritai trūksta. Gali būti, kad žmogus ją geria, nors jam jos visiškai netrūksta“, – apibendrina K. Lebedevaitė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
