Jau žinoma, kad vitaminas D svarbus ne tik normaliai kaulų, dantų bei raumenų funkcijai. Jis reguliuoja nuotaiką bei psichinę sveikatą, padeda rečiau ir lengviau sirgti infekcinėmis ligomis, padeda kontroliuoti lėtinius uždegimus ir net išvengti kai kurių vėžio formų ar lėtinių ligų. Nepakankamas vit. D kiekis kraujyje siejamas su išaugusia širdies ligų ir insulto rizika, hipertenzija, infarktu. Ir tai – tikrai ne viskas, nors svarbiausias ir plačiausiai žinomas šio vitamino funkcijas išvardijome. Tikėtina, kad mokslininkai atras vis daugiau teigiamų duomenų apie šį vitaminą, kurio receptorių randama daugybėje organizmo ląstelių.
Taigi kokiais būdais gauti šio svarbaus riebaluose tirpaus vitamino, kad mūsų mylimas kūnas jo niekada nestokotų?
Saulės šviesa – svarbus vitamino D šaltinis
Organizmas pats gali pasigaminti vitamino D, tačiau odą turi veikti ultravioletiniai B tipo (UVB) spinduliai. Skaičiuojama, kad užtenka nuo dešimt iki trisdešimt minučių buvimo saulėje (kuo mažiau prisidengus drabužiais, be apsauginių kremų), kad organizmas pasigamintų tai dienai reikiamą vitamino D kiekį. Vis dėlto pagaminamo vitamino D kiekis priklauso nuo daugelio faktorių, pavyzdžiui, odos tipo, metų laiko ar geografinės zonos.
Riebios žuvys – dar vienas reikšmingas vitamino D šaltinis
Būtina pabrėžti, kad maistas taip pat yra puikus ir natūralus vitamino D šaltinis, tiesiog su maistu gauti visą reikiamą vitamino D kiekį yra žymiai sunkiau nei saulės poveikyje. Taigi tokios riebios žuvys kaip sardinės, menkės, skumbrės, silkės ir lašiša yra labai naudingos ir jas patariama dažniau įtraukti į savo mitybą. Gana daug vitamino D turi ir menkių kepenų aliejus, vis dėlto jo vartojimą reikia riboti dėl galimo vitamino A perdozavimo (kai kuriems asmenims tai itin aktualu).
Kiti maisto produktai turi mažiau vitamino D, tačiau jų taip pat nereikėtų „nurašyti“
Ypatingai naudingi laisvai auginamų vištų kiaušiniai, tiksliau, jų tryniai. Taip pat kai kurie maisto produktai papildomai praturtinami vitaminu D – dažniausiai tai pieno produktai ir augaliniai gėrimai, kurie paprastai gaminami iš avižų, migdolų, sojų, kokosų ir pan. Taip pat šiuo riebaluose tirpiu vitaminu gali būti praturtinami įvairūs pusryčių dribsniai, dribsnių batonėliai, tepieji riebalų mišiniai ir kiti maisto produktai.
Grybai – natūralūs augalinės kilmės vitamino D šaltiniai
Jau žinoma, kad grybai taip pat gali būti vitamino D šaltiniai, ypač tie, kurie buvo veikiami ultravioletinių saulės spindulių. Šitake (shiitake) ir maitake (maitake) rūšių grybai – puikūs pavyzdžiai. Toks vitamino D šaltinis gali būti ypatingai aktualus vegetarišką ir veganišką mitybą propaguojantiems asmenims, vis dėlto augalinės kilmės vitaminas D įsisavinamas sunkiau nei gyvulinės kilmės.
Daugumai mūsų geografinėje platumoje gyvenančių asmenų prireikia vitamino D vartoti papildomai
Duomenys rodo, kad vitamino D organizme gali trūkti net devyniems asmenims iš dešimties, o kai kuriems šis trūkumas gali būti toks reikšmingas, kad net sutrinka normalios gyvybinės funkcijos. Papildomas vitamino D vartojimas gali būti vienintelis būdas gauti pakankamai vitamino D, ypač šaltuoju metų laiku. Dažniausiai vartojamos vitamino D formos yra D2 (ergokalciferolis) ir D3 (cholekalciferolis, kuris paprastai yra ne tik lengviau įsisavinamas, bet ir efektyvesnis).
Vitamino D trūkumas pasaulyje kartais vadinamas šių laikų pandemija, nes žmonėms jo trūksta masiškai. Lietuvoje atlikto tyrimo metu žemas šio vitamino kiekis nustatytas net 97% tiriamųjų.
Gana nauja Lietuvoje vitamino D forma gali daug greičiau suteikti norimą klinikinį poveikį, nes „aplenkia“ metabolizmą kepenyse, tinkama net ir riebalų įsisavinimo žarnyne turintiems ar nutukusiems pacientams. Ši nauja vitamino D forma Lietuvoje vis dažniau skiriama gydytojų ir padeda gydyti vitamino D stoką ir jos sukeltas ligas, ypač tiems žmonėms, kuriems nustatyta inkstų ar kepenų ligų, būdingas didesnis kūno masės indeksas ar malabsorbcijos sindromas, priskiriama didesnė osteoporozės rizika, pavyzdžiui, vartojant kortikosteroidus. Jei manote, kad šis vaistas galėtų tikti ir Jums, pasikalbėkite su savo gydytoju – jis nustatys, ar reikalinga vitamino D vartoti papildomai ir koks preparatas galėtų padėti greičiausiai pasiekti norimą klinikinį efektą.
Straipsnį parengė: „Berlin Chemie“.
