Priklausomybės ligos opi problema daugelyje šalių – ne išimtis ir Lietuva. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) remia gydymo opioidiniais vaistiniais preparatais praktiką, bet Lietuvoje šios programos kelia aršias visuomenės diskusijas.
2011 m. birželio 29 d. vykusiame Seimo posėdyje buvo priimtas nutarimas „Dėl metadono naudojimo teisėtumo“ projekto. LR Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlyta iki 2011 m. spalio 31 d. nustatyti asmenų, sergančių priklausomybės ligomis, gydymo programų efektyvumo vertinimo kriterijus ir patvirtinti programų įkainius. Dažnai viešoje erdvėje pabrėžiama, kad šio preparato vartojimas ir platinimas nėra aiškiai reglamentuotas.
Naujienų portalo „Balsas.lt“ vaizdo konferencijoje viešėjo Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas Emilis Subata ir koalicijos „Galiu gyventi“ tarybos pirmininkas Girvydas Duoblys, kurių nuomone, gydymas metadonu kritikuojamas dažnai nepagrįstai.
Narkomanija – smegenų liga
Apie tai, kokie priklausomybės ligų gydymo būdai šiuo metu Lietuvoje taikomi plačiausiai, E. Subata sakė: „Priklausomybė nuo narkotinių ar psichiką veikiančių medžiagų yra laikoma smegenų liga. Dažnai tai vertinama kaip lėtinė liga ir reikia tam tikro laiko, kad vartojęs ir turintis priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų žmogus nuo jų atprastų. Skiriamos kelios priklausomybės gydymo fazės – abstinencijos gydymas, kuomet organizmas išvalomas nuo kenksmingų medžiagų ir paskui skiriamas ilgalaikis gydymas medikamentais ar rebilitacijos centre.“
Pašnekovo teigimu, pasaulyje pripažinta, kad nėra vieno efektyvaus narkomanijos gydymo metodo, tad svarbu kiekvienam pacientui pasiūlyti būtent jam priimtiniausią ir tinkamiausią gydymo būdą.
Gydymas ar narkomanijos palaikymas?
Gydymas opioidiniais preparatais Lietuvoje kelia aršias diskusijas: šios praktikos šalininkai teigia, kad būtina išnaudoti visas galimybes padėti nuo priklausomybės kenčiančiam žmogui, bet tokio gydymo oponentai teigia, kad priklausomybės gydymas šiomis medžiagomis yra sąmoningas tos priklausomybės palaikymas.
Apie tai, kas laikoma opioidiniais preparatais ir kaip jie veikia, pašnekovas sakė: „Tai preparatai, kurie skiriami gydyti tik vieną priklausomybės rūšį – tai priklausomybė nuo heroino, aguonų nuoviro ir kitų opioidų. Lietuvoje registruoti keturi vaistai, kurių efektyvumas pripažintas ir kuriuos rekomenduoja PSO. Trys iš šių vaistų priklauso opioidiniams vaistiniams preparatams – metadonas ir du bupremorfino preparatai bei dar vienas vaistas, kuris labai skiriasi nuo anų, tai preparatas, užblokuojantis opioidinius receptorius smegenyse ir neleidžia patirti narkotikų poveikio.“
E. Subatos teigimu, diskusijos dėl gydymo opioidiniais preparatais kyla visame pasaulyje, tik šalyse, kurios neseniai įsiliejo į Vakarų pasaulį, jos yra intensyvesnės. Paprašytas patikslinti, kaip veikia pats metadono preparatas ir kaip atrodo gydymas, pašnekovas sakė: „Metadonas yra tirpalas, kurį pacientai geria kartą per parą. Pats pacientas turi ateiti į sveikatos priežiūros įstaigą, o preparatą vartoja stebint įstaigos darbuotojui. Šio gydymo esmė yra tokia: prie heroino pripratęs žmogus jaučia didelį potraukį opioidams ir šio potraukio atsikratyti labai sunku, būtinas recidyvuojantis gydymas. Paskyrus metadoną pacientas yra normalios būklės: neapsvaigęs, nejaučia stipraus potraukio narkotinėms medžiagoms, išnyksta kiti abstinencijos simptomai.“
Pašnekovas akcentavo, kad gydymas gali būti pradėtas, jei tuo metu priklausomybės ligų centre yra laisvų vietų. E. Subatos teigimu, dabar dėl finansavimo stokos situacija gana sudėtinga ir norintiems gydytis pacientams tenka laukti po keletą mėnesių, kol pavyksta patekti į gydymo programą.
Jei metadonas vartojamas tik abstinencijos simptomams nuslopinti, jis skiriamas tik 3-4 savaitėms mažėjančiomis dozėmis ir vėliau pacientas vyksta į reabilitacijos įstaigą, bet galimas ir ilgesnis gydymas šiuo preparatu, ypač, kai yra didesnė atkričio rizika - tada metadoną galima vartoti iki 3-4 metų.
Pacientui keliami reikalavimai
Tam, kad gydymas būtų sėkmingas, besigydantiems metadonu pacientams keliami keli reikalavimai: pacientas turi pakeisti savo elgesį, nuostatas, jį supančius asmenis, privalo susirasti darbą, atstatyti santykius su tėvais ar šeima, privalo atsidaryti sąskaitą banke, gauti pajamų ir neišleisti jų narkotinėms medžiagoms. „Tokie elgesio pakeitimai nevyksta labai greitai – tam reikia laiko. Gydymas metadonu ar kitais opioidiniais preparatais leidžia specialistams suteikti pacientams reikiamas medicinies paslaugas, o kartu ir keisti jų elgesį“, – kalbėjo E. Subata.
Mediko teigimu, gydymo metadonu privalumas tas, kad kreipęsis į specialistus pacientas gydymą gali pradėti iš karto. Pradėjus vartoti šį preparatą išnyksta tokie abstinencijos simptomai – skausmas, nemiga, kaulų laužymas. „Kai žmogus nejaučia šių simptomų, jam nebereikia tą pačią dieną vykti į taborą pirkti narkotikų ar sukti galvą, ką pavogti, kad būtų už ką gauti dozę heroino“, – kalbėjo E. Subata.
Komentuodamas kolegos žodžius, Girvydas Duoblys sakė: „Socialinis aspektas labai svarbus, nes jei tik mechaniškai bus paskiriamas metadonas, pacientas tikrai nepasveiks – taip nebūna. Jei žmogus nepakeičia savo aplinkos, jis gali vartoti metadoną, prie kurio taip pat priprantama.“
Metadonas „juodojoje“ rinkoje
Į klausimą, ar tiesa, kad sunku kalbėti apie narkomanijos statistiką, nes ne nuo šios priklausomybės kenčiantys pacientai retai kreipiasi pagalbos į medikus ar apskritai pripažįsta turintys šią problemą, G. Duoblys atsakė: „Didelė problema – žmonės, kurie turi narkomanijos problemą ir tai slepia, nes eiti gydytis, tai tam tikra prasme „apsišviesti“. Kalbant apie tokius žmones, nesunku atsakyti į klausimą, kodėl metadono esama ir juodojoje rinkoje. Žmonės klaidingai galvoja, kad nelegaliai juo prekiaujama todėl, kad būtų galima svaigintis, bet iš tiesų heroino vartotojai šį preparatą nelegaliai perka tam, kad galėtų „pailsėti“ nuo narkotikų. Žinoma, toks žmogus galėtų rinktis dalyvavimą detoksikacijos programoje, bet dažnai bijoma, kad visuomenė sužinos apie turimą problemą.“
Kita problema, pašnekovo teigimu, yra tai, kad išdrįsęs prabilti apie savo priklausomybę žmogus ne visuomet iš karto sulaukia pagalbos – jau dešimt mėnesių Vilniaus priklausomybės ligų centras negali priimti naujų pacientų dėl finansavimo stokos.
Išsikapstyti pavyksta ne visiems
Apie tai, kiek šiuo metu gali būti žmonių, kuriems reikalingas gydymas metadonu, E. Subata sakė: „Bendradarbiaudami su sostinės policija pabandėme suskaičiuoti, kiek galėtų būti potencialių pacientų. Policijos duomenimis, šiuo metu yra 1600 nuolatinių taboro lankytojų, kurie sulaikomi po 7-8 kartą, bet tai nekeičia šių žmonių elgesio, nes jie kenčia nuo priklausomybės. Tarptautinė praktika rodo, kad į farmakoterapijos programas ateina apie 50 proc. žmonių, vartojančių narkotines medžiagas, tad tikėtina, kad sostinėje panorusių gydytis būtų 500-600.“
Pašnekovo teigimu, praėjusias metais, bendradarbiaujant su policijos pareigūnais, į farmakoterapijos programas per keturis mėnesius buvo įtraukta 120 žmonių.
Antrindamas kolegai G. Duoblys kalbėjo: „Schema labai paprasta – 120 žmonių iš taboro pateko į farmakoterapijos programą, vadinasi 120 žmonių neperka heroino, nevagia, neplėšia. Metadono programa reikalinga tam, kad visuomenėje būtų mažiau grėsmių. Svarbu paminėti ne tiktai, kad kol žmogus vartoja metadoną, jis neperka heroino ir narkotikų prekeiviai praranda klientą, o kartu ir pristabdomas ŽIV ir AIDS plitimas. Didžiausia grėsmė visuomenei yra tada, kai nuo priklausomybių kenčiantis žmogus yra gatvėje, jeigu jis gydosi – grėsmės mažėja.“
Paklaustas apie gydymo metadonu sėkmę, G. Duoblys sakė: „Tai labai sunkiai pamatuojamas dalykas, nes dalis žmonių, kurie patenka į gydymo metadonu programą, sėkmingai įveikia priklausomybę, bet juos sunku suskaičiuoti dėl to, kad jie viešumoje nepasakoja apie šį gyvenimo etapą.“
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos (NAPK) pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė, paklausta, kaip vertina gydymo metadonu situaciją Lietuvoje, sakė: „Nesakoma, kad gydymas metadonu yra netinkamas ir negeras metodas, bet mūsų valstybėje nėra atlikta tyrimų ir turi būti aiškiai paaiškinta, koks tiksliai metadono kiekis reikalingas Lietuvai. Nežinoma, kiek tiksliai yra žmonių, naudojančių metadoną, o jei būtų vykdoma stebėsena, kiek pacientai šio preparato sunaudoja, būtų aiškiau, kaip toliau spręsti esamas problemas.“
Pašnekovės teigimu, dėmesį reikia skirti ne tik detoksikacijai, bet socialiniams narkomanijos problemų sprendimo aspektams – narkomanus būtina integruoti į visuomenę, darbo rinką, o šiuo metu nėra sukurta optimaliai veikiančios sistemos.
Kiekiai didėja, bet pacientų skaičius – nežinomas
„Kasmet perkamas vis didesnis šio preparato kiekis, kai nėra aišku, koks poreikis. Esama ir kitokių, brangesnių, bet grynesnių vaistų, skirtų priklausomybei gydyti, tad gal verta pirkti brangesnius, bet mažesnį jų kiekį?“, – svarstė politikė. Pašnekovė taip pat priminė faktą, kad Anglijoje ir Prancūzijoje veikia specialios klinikos, kuriose gydomi nuo priklausomybės metadonui kenčiantys pacientai.
V. V. Margevičienės teigimu, medicininis auditas nustatė, kad valstybėje nėra metadono naudojimo įkainių, tad klausimas, kiek tiksliai kainuoja pacientų gydymas metadonu, taip ir lieka neatsakytas: „Nėra jokios apskaitos, kiek žmonių, vartojusių šį preparatą, pasveiko. Pernai į Lietuvą įvežta 11 tūkst. metadono pakuočių po litrą, o šiemet jau 13 tūkst. Kiekio padidėjimas grindžiamas tuo, kad išaugo pacientų skaičius, taip pat akcentuojama, kad taupymo sumetimais dienos dozė sumažinta nuo 45 iki 40 mililitrų, bet esu girdėjusi iš medikų, kad dienos dozė turėtų būti apie 150 mililitrų, tai ar toks gydymas efektyvus?“ Pašnekovės teigimu, atliekant medicininį auditą, buvo rasta apie 130 įvairių pažeidimų, tarp jų, net atvejai, kai preparato dozes pacientai savaitgaliams pasiimdavo į namus.
Politikės teigimu, sprendžiant metadono preparatą vartojančių žmonių problemas, trūksta aiškumo ir skaidrumo.
Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis, 2010 metų sausio 1 d. Lietuvoje pakaitinio gydymo programose metadonu ir buprenorfinu dalyvavo 562 asmenys (2009 metų sausio 1 d. – 512 asmenų). Per 2009 metus pakaitinis gydymas buvo taikytas 815 asmenų, per 2008 metus – 872 asmenims.
