– Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudenį ir žiemą. Lietuvoje gripo sezonas prasidėjo 2014 m. rugsėjo 29 d. ir tęsis iki 2015 m. gegužės 17 dienos. Gripo aktyvumas labai nenuspėjamas, jo sezonas vienas nuo kito gali skirtis.
Paprastai gripas prasideda staiga. Liga užsikrečiama oro-lašeliniu būdu, bendraujant su jau sergančiais ar virusą platinančiais žmonėmis. Vienais pagrindinių gripo židinių tampa vaikų ugdymo įstaigos – mokyklos, darželiai. Todėl šeimos, kuriose auga vaikai, paprastai dažniau serga gripu nei vaikų neturintieji.
Gripu galima užsikrėsti būnant greta sergančiojo, kuris kosti ar čiaudo. Šią ligą pasigauti galima netgi paprasčiausiai palietus paviršių, kurį lietė sergantysis gripu – pavyzdžiui, paėmus telefoną ar prisilietus durų rankenos. Virusas sklinda oru, užsikrečiama kai jo patenka į burną ar nosį. Didelėse žmonių susibūrimo vietose sąlygos jam plisti ypač palankios.
Gripu užsikrėtęs žmogus gali perduoti virusą kitiems maždaug parą iki pats susirgdamas. Vėliau suaugusieji gali užkrėsti dar 3-7 dienas nuo simptomų pasireiškimo dienos. Vaikai virusą gali perduoti dar daugiau dienų.
Štai pagrindiniai požymiai, kuriems pasireiškus tampa aišku, jog užpuolė gripas: karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, nuovargis (labai stipriai jaučiamas), sausas kosulys, skausmas gerklėje, užsikimšusi nosis ar sloga, viso kūno skausmas.
Gripo simptomai pasireiškia 1-4 dieną po užsikrėtimo. Kai kurie žmonės gali perduoti virusą patys nė nejausdami simptomų.
Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo, kt. bei mirties. Skiepytis reikėtų pradėti prieš prasidedant gripo sezonui – spalį, lapkritį, nes atsparumas gripui susidaro ne anksčiau kaip po dviejų savaičių. Pasiskiepiję žmonės gripu serga rečiau, o jei suserga, tai ligos forma būna lengvesnė, liga trunka trumpiau ir sumažėja komplikacijų tikimybė. Kadangi kasmet keičiasi gripo virusas ir kasmet kuriama nauja vakcina nuo gripo, skiepytis turėtų ir tie žmonės, kurie skiepijosi pernai.
Šios sezoninio gripo vakcinos bus išdalytos 496 Lietuvos gydymo įstaigoms, kurios siūlys savo pacientams pasiskiepyti nuo gripo. Įprastai mokama gripo vakcina gydymo įstaigas pasiekia anksčiau (rugsėjo viduryje–spalio pradžioje) nei rizikos grupėms skirta vakcina. Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos pirktą vakciną nuo sezoninio gripo jos tiekėjai į daugumą gydymo įstaigų jau atvežė, į likusias pristatys artimiausiomis dienomis.
Lyginant su 2013 m., šiemet vakcinos pavyko įsigyti net 3,4 proc. Pigiau, vadinasi, bus galima paskiepyti daugiau žmonių – 105 tūkst. gyventojų, o pernai paskiepyta buvo 100 tūkstančių. Per pastaruosius dvejus metus viešųjų pirkimų būdu perkant gripo vakcinas jų kaina mažėjo 22 proc., o tai leido nupirkti didesnį kiekį gripo vakcinų ir nemokamai paskiepyti daugiau žmonių.
Vakcina pristatoma į poliklinikas, ligonines bei globos ir slaugos namus. Jose nuo gripo nemokamai skiepijami į pavojingų gripo komplikacijų rizikos grupes patenkantys asmenys: vyresni nei 65 metų bei jaunesni, sergantys lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.), taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose žmonės bei medicinos darbuotojai. Tad tokie asmenys, norintys pasiskiepyti nuo gripo, turi kreiptis į tą sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje registruoti, į savo šeimos gydytoją. Nepriskiriami rizikos grupei asmenys gali kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą ir savo lėšomis pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina (vakcina kainuoja maždaug 25–30 litų). Pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:65 m. ir vyresniems asmenims, nėščiosioms, asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Svarbu žinoti, kad prieš skiepijantis būtina gydytojo apžiūra. Tad dėl skiepų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris pacientą nusiųs pas skiepijantį gydytoją specialistą arba į vakcinacijos kabinetą.
Be skiepų, yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų. Žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, vengti masinio žmonių susibūrimo vietų, kosint ir čiaudint prisidengti burną, neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, gerai vėdinti patalpas, susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
