Portalas MSN dalijasi keliomis pasaulio vietomis, kurių egzistavimui kilo reali grėsmė. Anot portalo, laikas tiksi, todėl šių vietų neturėtume apleisti, jeigu norime jas išvysti ir ateityje.
Nors milijonų metų laikotarpyje planetos temperatūra kito nuolat, pastarasis atšilimas laikomas pernelyg staigiu ir siejamas su žmogaus veiklos paskatintu šiltnamio efektu. Šiltnamio dujos, šildančios Žemės paviršių bei apatinius atmosferos sluoksnius, išskiriamos deginant naudingąsias iškasenas; žemės ūkio, ypač gyvulininkystės, veiklose. Šią IPCC išvadą palaiko mažiausiai 30 akademijų ir kitų mokslo bendrijų, įskaitant daugumos didžiųjų industrinių valstybių mokslo akademijas.
Alpės
Alpės susidarė maždaug prieš 30-35 mln. metų, kai Afrikos kontinentinė plokštė pajudėjo į šiaurę ir susidūrė su Eurazijos plokšte, kurios kraštas palindo po Afrikos plokšte. Dabartinę formą Alpės įgavo veikiant erozijai, ypač dėl ledynų veiklos ledynmečių laikotarpiais. Kasmet Alpės „paauga“ 1-2 mm.
Alpės nuo seno bandomos suskirstyti remiantis skirtingais kriterijais: kultūrinės ir socialinės geografijos, geomorfologiniais, geologiniais, hidrologiniais, klimatiniais ar botaniniais bei zoologiniais. Šios skirstymo sistemos dalina Alpes į daugybę zonų bei grupių, kurios iš dalies yra persidengiančios ir viena kitai prieštaraujančios.
Laikui bėgant kalnyno geografinis skirstymas susiformavo į dvi sistemas, kurios tik iš dalies yra tarpusavyje suderinamos ir gali sukelti tam tikrus nesusipratimus.
Seišeliai
Salyno branduolį sudaro keturios salos – Mahė, Praslenas, Siluetas ir La Digas. Šios salos ne vulkaninės ir ne koralinės kilmės, o sudarytos iš granito (todėl neretai vadinamos mikrožemynu). Mahės sala kalnuota (aukštis iki 915 m, Seišelių kalnas). Likusios Seišelių salos koralinės kilmės, išsibarsčiusios Indijos vandenyne (Amirantų, Koetyvų, Aldabros salos).
Klimatas subekvatorinis, jūrinis. Vidutinė mėnesio temperatūra 26-28 °C. Per metus iškrenta iki 4000 mm kritulių. Didesnėse salose yra tropinių miškų. Dauguma augalijos – endeminė.
Maldyvai
Maldyvai yra žemiausia šalis pasaulyje, kurioje maksimalus natūralus žemės lygis yra 2,3 m virš jūros lygio, o kur yra pastatų, jis iškyla iki kelių metrų. Per pastarąjį šimtmetį jūros lygis pakilo apie 20 cm, jei jis toliau kils gali iškilti grėsmė Maldyvų egzistavimui.
Maldyvus sudaro 1196 salos, iš kurių 203 yra gyvenamos. Salos grupuojamos į 26 atolus.
Juodoji jūra
Juodoji jūra skalauja Turkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Ukrainos, Rusijos ir Gruzijos krantus. Kranto linijos ilgis 3400 km.
Juodosios jūros pakrantės palyginti mažai raižytos, visas pakrantės ilgis – 3400 km. Stambiausias kyšulys – Krymo pusiasalis (plotas ~26 000 km²).
Vakarų ir šiaurės vakarų pakrantės žemos, vietomis skardingos (pavyzdžiui, Rumunijoje), o rytuose ir pietuose prie pat jūros prieina kalnai – Kaukazas ir Pontas.
Salų beveik nėra, dvi didžiausios iš jų – Berezanė ir Gyvačių sala – nesiekia nė vieno kvadratinio kilometro ploto.
Venecija
Venecija žymi visame pasaulyje dėl savo kanalų. Ji pastatyta ant žemų, dumblinų Adrijos jūros vandenų, kurie reguliariai patvinsta. Miestas turi 118 salelių ir apie 150 kanalų. Salos, ant kurių stovi miestas, yra sujungtos apie 400 tiltais. Senamiestyje tiltai naudojami kaip keliai, o visas transportas yra ant vandens arba ant kojų. XIX a. Venecijoje pastatyta geležinkelio stotis. Venecija yra didžiausias Europos miestas, kuris pasižymi mažiausiu automobilių skaičiumi.
Madagaskaras
Madagaskaro sala nutolusi nuo rytinės Afrikos pakrantės 400 km. Ją nuo Afrikos skiria Mozambiko sąsiauris. Ši 1600 km ilgio (šiaurės-pietų kryptimi) ir 600 000 km² ploto sala yra ketvirta pagal dydį pasaulyje po Grenlandijos, Naujosios Gvinėjos ir Borneo. Saloje yra Madagaskaro Respublika.
Unikali salos ekosistema pradėjo formuotis maždaug prieš 120 mln. metų, kai pradėjo skirtis žemynai. Pirminio Gondvanos superkontinento žemėlapyje Madagaskaras įsiterpęs tarp pietinio Indijos krašto ir šiaurinio Antarktidos pajūrio.
Iš šiaurės į pietus driekiasi aukštuma, rytuose ji staigiai žemėja. Vakaruose aukštuma pamažu virsta pakrantės lyguma. Beveik visas Madagaskaras kadaise buvo apaugęs miškais, bet dabar daug jų iškirsta. Saloje yra derlingų raudonžemių, tinkamų dirbti. Sala buvo labai seniai izoliuota nuo Afrikos žemyno, todėl trijų ketvirtadalių Madagaskaro augalų ir gyvūnų rūšių daugiau niekur pasaulyje nėra. Užsienis teikia didelę finansinę pagalbą apsaugoti šioms rūšims ir jų buveinėms, nes joms iškilo grėsmė dėl miškų kirtimo.
