Pasak pašnekovo, Šv. Baltramiejaus šventė, tai pirmoji diena, kada jau pajuntamas artėjantis ruduo. Nuo seno buvo sakoma, kad šią dieną gandrai išskrenda iš Lietuvos.
„Ir iš tikrųjų, Aukštaitijoje jie labai tiksliai laikosi šito pasakymo ir išskrenda būtent šiomis dienomis, – šypsosi L. Klimka. – Kadangi gandrai yra toks malonus žmonių įnamis, tai jų atskridimas ir išskridimas buvo labai stebimas, naudojamas kalendoriaus pagrindams sustatyti, darbų ciklui derinti“, – komentuoja etnologas.
Lietuvės spėdavo savo likimą
Visoje Lietuvoje galima išgirsti įvairių gandrų pavadinimų – garnys, gužas, didutis, starkus. Pasak L. Klimkos, šią dieną šeimininkės nebegamindavo pavakarių, sakydamos, kad juos išsinešė gandrai.
„Sakoma, kad gandras išskrenda ir išsineša pavakarius, nes kaime darbų sumažėjo, o ir diena gerokai trumpesnė. Tai jau šeimininkė gali ir neberuošti pavakarių šeimynai“, – pasakoja jis.
Etnologas sako, kad šią dieną merginos neapsieidavo be burtų. Taip buvo bandoma nuspėti, koks likimas jų laukia: ar gandras jų laimę išsineš, ar paliks.
„Kur nors rugių ražienoje merginos iškasdavo duobutę ir po kelių dienų žiūrėdavo, kas toje duobutėje bus. Jeigu atsiras koks nors voratinklis – tai geras ženklas. Jeigu kokia varlytė bus įkritusi – tai nelabai didelė sėkmė ją lydės, o jeigu skruzdėlytės susimetusios, reiškia, merginos laukia daug darbų“, – paaiškina L. Klimka.
Anot pašnekovo, ši diena buvo tikra bendruomeniškumo šventė. Susitikę artimieji aptardavo visus rūpimus klausimus ir pasidalindavo rūpesčiais bei džiaugsmais.
„Šv. Baltramiejus diena ir su kitais darbais yra susijusi, todėl kaip ir per Žolinę, susirinkdavo visa giminė ir pasidalindavo naujienomis, kas gerai užaugo, kas atsitiko – gal kokia bėda, gal kam reikia padėti“, – pasakoja etnologas.
Atskleidė rudens orus
Liaudyje šią dieną būdavo plačiai spėjami ir artėjantys orai. Jeigu Šv. Baltramiejaus dieną lytų – vadinasi, bus šlapias ir ruduo. Tačiau stebint šiuo metu matomus gamtos ženklus, L. Klimka sako turintis gerų žinių.
„Jeigu graži diena, kaip šiandien, sakoma, kad ruduo dar gali būti ilgas ir toks, palyginti, šiltas, kad ir kitus darbus, bulviakasį, linarūtę galima būtų užbaigti be vargo“, – teigia etnologas.
Pasak L. Klimkos, Šv. Baltramiejaus diena būdavo svarbi ne tik kaimo, bet ir miesto žmogui, nes jos išvakarėse Vilniuje buvo įkurtas pirmasis amatų cechas.
„Vilniuje Valdovo Aleksandro patvirtinas statutas auksakaliams suteikė privilegiją turėti savo cechą, kuris buvo amatininkų organizacija, su teisėmis ir pareigomis. Nuo 1495 metų Šv. Baltramiejus laikomas Vilniaus amatų globėju ir vykdavo amatų mugės“, – pasakoja pašnekovas.
Etnologo teigimu, ši diena Lietuvoje yra minima iki šiol. Daugelyje Lietuvos vietovių vyksta atlaidai, o kai kur Šv. Baltramiejaus proga rengiamos ir amatų mugės.
„Amatų mugių tradicija yra atgaivinta ir šiemet dešimtą kartą vyks rugpjūčio 26–27 dienomis Vilniuje, Rotušės aikštėje, kur meistrai bus pasipuošę Renesanso epochos rūbais, demonstruos įvairius istorinius amatus, kuo Vilnius senovėje garsėjo. Tai yra tokia svarbi amatų šventė“, – pasakoja L. Klimka.
