etnologas libertas klimka

Besitęsianti žiema, niūrus oras ir trumpos dienos kelia liūdesį. Žmonės jau laukia pirmųjų saulės spindulių, šiltų orų, nes nušvitus saulei atsiranda ir šypsena. Tačiau, etnologas Libertas Klimka gerų žinių, deja, neturi – pavasario dar teks kurį laiką palaukti. Šiluma dar greitai neateis. Sausio 25 diena buvo ypatinga – vyko žiemos pusiaužiemis. Šią dieną buvo galima nuspėti, kokie orai mūsų laukia.

Sausio 6-ąją tradiciškai yra minima Trijų karalių diena. Būtent šią dieną baigiasi didžiosios metų šventės, kurios truko dvylika dienų, skaičiuojant nuo šv. Kalėdų. Šią dieną taip pat atsisveikiname ir su Kalėdų egle. Ši atsisveikinimo šventė yra pagarba medžiui ir gamtai. Etnologas Libertas Klimka teigia, kad tai labai svarbus laikotarpis, kai laukiama sugrįžtant saulės. „Yra sakoma, kad per Tris karalius diena pailgėja per gaidžio žingsnį.

Šiandien Lietuvoje minima šv. Liucijos diena. Ji ypatinga tuo, kad senovėje nuo šios dienos žmonės imdavo kur kas akyliau stebėti dangaus ženklus. Pagal juos paaiškėdavo kitų metų orų charakteristika. Etnologas Libertas Klimka paaiškino, kokios kitų metų sausio pradžios galima tikėtis ir pateikė patarimus, kaip patiems nesunkiai išsiaiškinti kitų metų orų prognozes.   Nuo šiandien būdavo pradedamas orų stebėjimas.

Šiandien minima ypatinga diena. Tai – Šv. Mikalojaus pagerbimo šventė, kurią katalikai ir stačiatikai kasmet mini gruodžio 6-ąją. Kadaise vargšams padėjęs stebukladaris šiomis dienomis yra tapęs Kalėdų senelio prototipu. Apie ypatingą dieną papasakojo etnologas Libertas Klimka. Arklių diena Gruodžio 6-ąją dieną yra minimas Šv. Mikalojaus vardadienis.

Lapkričio 30-oji diena buvo itin reikšminga lietuvių gyvenime. Tai – Šv. Andriejaus diena, kurios metu būdavo bandoma nuspėti žiemos orus. Taip pat šią dieną buvo atliekamos įvairios apeigos. Apie reikšmingą datą papasakojo etnologas Libertas Klimka. Šv. Andriejaus diena – tai pirmoji žiemos šventė. L. Klimka pasidalijo mintimi, jog senovėje buvo sakoma, kad šią dieną meškos eidavo miegoti.

Lapkričio 3-iąją minima šv. Huberto – medžiotojų diena. Tad Etnologas Libertas Klimka pasakoja, iš kur ši diena kilusi ir kada galėsime sužinoti, kokie bus orai. L. Klimka sako, kad šv. Huberto diena yra kilusi iš Vokietijos. Lietuvoje seniau žmonės neminėdavo šios dienoss – vietoj jos šventė „Medžiotojų pilnatį“.   „Šią rudens pilnatį lietuviai vadindavo „Medžioklės pilnatimi“, nes laukai būdavo tušti, tad bajorai per pilnatį eidavo medžioti su skalikais.

Šiandien – kalendorinės žiemos pabaiga, o kovo 1 diena žymi kalendorinio pavasario pradžią. Nors gamta pamažu rodo, kad artėja pavasaris, jis neskuba pasirodyti. Vis dėlto, senoliai pirmąsias keturias kovo dienas stebėdavo orus ir spėdavo, kokie orai lydės visais keturiais metų laikais. Kovo pirmoji diena atspindėdavo, koks bus pavasaris, antroji – vasarą, trečioji – rudenį, o ketvirtoji parodo, ko tikėtis žiemą.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, etnologas Libertas Klimka kviečia prisiminti, kaip mūsų protėviai šventė Kūčias ir Kalėdas. Daugybę burtų, žaidimų ir papročių žinantis vyras sako, kad šiandien vis rečiau šie dalykai prisimenami, o juo labiau praktikuojami.

Rugpjūčio 24 dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo į šiltus kraštus išskrendančius žiemoti gandrus, kurie praneša apie artėjantį rudenį. Lietuvoje paskelbus krikščionybę, šią dieną buvo pradėta vadinti Šv. Baltramiejaus diena. Apie tai, kuo ypatinga ši šventė ir ką šiandien gamtos ženklai sako apie artėjančius rudens orus, naujienų portalui tv3.lt papasakojo etnologas Libertas Klimka. Pasak pašnekovo, Šv. Baltramiejaus šventė, tai pirmoji diena, kada jau pajuntamas artėjantis ruduo.