Naujienų portalui tv3.lt apie ypatingą dieną papasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka. Jis nurodė ne tik šios dienos reikšmę tiek lietuvių tautosakoje, tiek tikėjime, tačiau taip pat atskleidė, koks ruduo laukia.
Gandrų išskridimo diena – paukščiai palieka Lietuvą
Profesorius pasakojo, kad senajame Lietuvos kaime ši diena būdavo viena pirmųjų, kuri pranešdavo apie artėjantį rudenį.
Jis nurodė, kad vienas iš svarbiausių dienos ženklų – gandrų būriavimasis ir pasiruošimas kelionei į šiltuosius kraštus.
„Beje, šiemet gandrai būriuotis pradėjo gana anksti. Iš pajūrio jie dar nėra išskridę, tačiau iš miestų dalis gandrų jau senokai iškeliavo. Tai tikrai rodo, kad ruduo jau ne už kalnų“, – dalijosi jis.
L. Klimka pridėjo, kad šią dieną taip pat vykdavo prekyba turguje, mat praėjus devynioms savaitėms po Joninių jau būdavo sulaukiama derliaus.
Anot jo, javai jau būdavo nuimti, gyvuliai laisvai ganydavosi ražienose, dėl to nereikdavo samdyti piemenų. L. Klimka pabrėžė, kad piemenų samdymas vykdavo tik iki šv. Baltramiejaus dienos.
„Yra ir senas posakis: „Iki Baltramiejaus viskas bręsta, o po Baltramiejaus vyksta.“ Tai reiškia, kad nuo šios dienos gamta ima sparčiai keistis“, – teigė jis.
Šv. Baltramiejaus dienos burtai
Turbūt ne ką mažesnę reikšmę šios dienos metu turėdavo ir burtai. Kaip pasakojo L. Klimka, tarp merginų jie buvo labai populiarūs.
Pašnekovas dalijosi, kad šią dieną būdavo spėjama ateitis bandant sužinoti, kaip klostysis gyhvenimas, ar greitai pavyks ištekėti.
„Vienas iš būrimų buvo susijęs su ražienomis. Lauke iškasdavo nedidelę duobutę, o per Baltramiejaus dieną eidavo pažiūrėti, kas joje atsirado“, – tikino jis.
Profesoriaus teigimu, jeigu būdavo aptinkamas voras – tai buvo geras ženklas, manyta, kad jis atneš sėkmę. Jeigu aptinkama varlytė – tikėta, kad ateinantys metai bus sėkmingi.
„Pagal tokius ženklus žmonės mėgindavo nuspėti savo likimą“, – pasakojo L. Klimka.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
