Šią vasarą kartu su drauge leidausi į jau tradicine tapusią kelionę traukiniais po Europą. Apsistojusios Kroatijos kurorte Šibenike, čia sutikome du nuostabius brolius meksikiečius. Miguelis ir Edgaras jau kelintą mėnesį keliavo po senąjį žemyną ir negalėjo juo atsižavėti.
Nors kartu praleidome vos savaitę, tačiau lietuviškos vakarienės gaminimas, bendri pusryčiai ir mano gimtadienio šventimas mus pavertė tikra šeima. Edgaras jau grįžęs į savo gimtinę, o štai Miguelis neplanuotai apsistojo Vengrijoje. Kodėl? Visa tai specialiame KelioniuManija.lt interviu su Europą išnaršiusiais keliautojais iš Meksikos.
Abu gyvenote Meksike, turėjote gerus darbus. Kaip vieną dieną nusprendėte viską mesti ir leistis į nuotykį Europoje?
Miguelis: Mano atveju sprendimas buvo lengvas, tačiau jo įgyvendinimas buvo tikrai sudėtingas. Ką aš turiu galvoje? Kalbant atvirai, man prireikė net dviejų bandymų. Pirmą kartą, kai nusprendžiau iškeliauti, mane suviliojo naujas darbo pasiūlymas, didesni pinigai, įdomesni projektai ir pažadas, kad kelionė nusikels tik keturiems mėnesiams. Galiausiai, šie keturi mėnesiai virto beveik aštuoniolika, tad nusprendžiau vos atėjus pavasariui palikti Meksiką. Bet ir vėl, kai tik pradėjau su visais atsisveikinti, gavau dar vieną darbo pasiūlymą ir puikią karjeros galimybę. Pradėjau dvejoti, tačiau pažvelgiau į savo vidų ir supratau, kad labiau trokštu ne sėkmingesnės karjeros, o laimės ir nuotykių.
Edgaras: O mano atveju dėl visko kalta visata. (Juokiasi.) Turėjau pinigų, o projektas, ties kuriuo dirbau, kaip tik ėjo į pabaigą. Visuomet galvojau, kad vieną dieną imsiu ir iškeliausiu, tad pasitaikius progai taip ir padariau. Kaip tik tuo metu mano brolis jau buvo Europoje, tad aplinkybės buvo idealios. Tai buvo pirmas kartas, kai vykau į Europą ir pirma tokia tolima kelionė, dėl to tai, kad manęs ten jau kažkas laukia, buvo pliusas. Man, kaip ir daugeliui mano tautiečių, Europa yra itin viliojanti - mes apie ją daug girdime ir visur ją matome - filmuose, drabužiuose, maiste... Tačiau mes apsilankėme ir Balkanuose, kurie čia nėra tokie populiarūs. Juk visi nori vykti tik į Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Ispaniją, o štai Rumunija, Kroatija ir Vengrija yra visai kitokia, bet labai įdomi Europa.
Miguelis: Buvo daug skirtingų nuomonių - vieni mane palaikė ir skatino keliauti, kiti patarė atsisakyti planų, nes kelionė gali būti pavojinga, be to, tai ne į naudą mano karjerai ir ateičiai, finansiniam stabilumui... Tačiau man svarbiausia buvo mano tėvų, sesers ir brolio nuomonė, kurie mane visuomet palaikė ir mylėjo. Vienintelis dalykas, kurio jie paprašė, kad aš būčiau laimingas. (Šypsosi.) Edgaras: Aš neturėjau galimybės apie savo kelionę papasakoti visiems draugams, nes sprendimą priėmiau labai greitai. O kadangi mano brolis jau keliavo po Europą, visi buvo maloniai nustebę, kad ir aš ten vykstu. Žinoma mama, kaip ir dera gerai mamai, buvo susirūpinusi, tačiau visi kiti tikrai džiaugėsi.
Ar jūsų šalyje populiaru keliauti į Europą? Miguelis: Taip, bet mums, meksikiečiams, tai nėra taip paprasta, kaip, pavyzdžiui, amerikiečiams ar brazilams. Ir, tiesą sakant, populiariausi maršrutai driekiasi per Paryžių, Madridą, Londoną, Berlyną ir Romą. O tai, mano nuomone, yra labai siauras požiūris į kultūrų įvairovę, kurią gali pasiūlyti Europa. Edgaras: Taip, Europa yra visų pirmasis pasirinkimas, tačiau ne kiekvienas gali sau tai leisti, nes kelionė dėl mūsų šalies ekonominės padėties mums yra brangi. Kai kalbėjausi su žmonėmis, jau keliavusiais po Europą, ir papasakojau jiems kelionės nuotykius, jie gailėjosi, kad aplankė tik populiariausias vietas.
Kaip jūs planavote savo didžiąją kelionę? Kiek laiko tai užėmė ir kokias šalis rinkotės?
Miguelis: Planavimas... (Juokiasi.) Man tai buvo didelis išbandymas ir smagi patirtis, nes aš visiškai nemėgstu planuoti. Tačiau, jei meksikietis leidžiasi į tokią ilgą kelionę ir neturi plano, migracijos pareigūnai nervinasi. (Juokiasi.) Todėl aš turėjau suplanuoti bent minimalią kelionės dalį, kurią galiausiai kardinaliai pakeičiau. Mano pradinis planas buvo aplankyti Prancūziją, Vokietiją, Vengriją ir Rusiją. Prireikė trijų dienų, kad nusipirkčiau bilietus, susirasčiau informaciją apie kalbos mokyklas, pastogės kainas ir imigracijos politiką. Edgaras: Kai aš suvokiau, kad mano kelionei aplinkybės yra tiesiog idealios, pradėjau ieškoti lėktuvo bilietų. Juos nusipirkau likus vos savaitei iki kelionės. Buvo tik keli dalykai, kuriuos turėjau sutvarkyti, tad pasiruošimas nebuvo sudėtingas. Galima sakyti, aš visai nesiruošiau, juolab, kad manęs laukė brolis.
Kokios emocijos užvaldė nusileidus Europoje?
Miguelis: Tai buvo puiku ir kupina įvairiausių emocijų. (Šypsosi.) Tiesiai iš Meksiko nusileidau Amsterdame - neturėdamas jokių planų, žemėlapio ar draugų. Pasiklausiau, kaip nukakti iki miesto centro ir, kai tik ten atsidūriau, pradėjau eiti gatvėmis su šypsena veide ir laisvės jausmu viduje.
Kuo Europos miestai skiriasi nuo Meksikos?
Miguelis: Pirmasis skirtumas, kurį pajutau, buvo šaltis, nes 20 laipsnių skirtumas tikrai daro savo. (Šypsosi.) Kai pradėjau daugiau bendrauti su žmonėmis, buvo smagu pamatyti, kaip skiriasi mūsų kasdieninis elgesys, humoro jausmas, laiko planavimas, miesto taisyklės... Pavyzdžiui, kiekvieną dieną bendraudami su savo šeima ir draugais mes jausmus išreiškiame apkabinimais, bučiniais, visai kitaip nei europiečiai. Dar vienas skirtumas - laiko planavimas. Galite tik pabandyti įsivaizduoti, kaip buvau nustebęs, kai traukinys Paryžiuje išvyko lygiai tuo metu, kuris buvo nurodytas ant mano bilieto. Arba tai, kad aš galėjau tiksliai suplanuoti trijų valandų kelionę iš savo viešbučio į Londono oro uostą naudodamasis tvarkaraščiais ir tiesiog keisdamas metro, traukinius ir autobusus. Ir įsivaizduokite mano nuostabą išvydus Amsterdamo dviratininkus, kurie dviračiais veža savo mažus vaikus, pirkinių krepšius ir nė vienas nepateko į jokią avariją. Na, išskyrus mane ir dar kai kuriuos turistus. (Juokiasi.) Edgaras: Pirma mintis, kuri man kilo, kai pro lėktuvo langą pamačiau žemę, buvo „Kur kalnai?“ (Juokiasi.) Meksikoje mes visur turime kalnus, tad buvo keista jų čia nematyti. Europa yra absoliučiai kitokia - žmonės skirtingi tiek vidumi, tiek išore. Aš buvau pripratęs prie šiltų ir malonių žmonių, kurie bet kada padės nepažįstamajam. Europoje taip pat skiriasi oras, maistas. Vienintelis dalykas toks pats - moterys, besiskundžiančios vyrais. (Juokiasi.) Tačiau buvo nuostabu pamatyti kultūrų skirtumus, kaip žmonės elgiasi, o štai viešojo transporto punktualumas mane tiesiog sužavėjo. Kodėl, galite suprasti tik apsilankę Meksikoje. (Juokiasi.) Astra Petkūnaitė
