Pasak etnologės, senovėje Užgavėnės buvo riba tarp žiemos ir pavasario, tačiau tai nėra garantija, kad šaltasis metų laikas jau pasitrauks.
„Užgavėnės, senaisiais laikais, buvo riba tarp šaltojo metų laiko ir pačios pavasario pradžios. Tai yra metas, kai viskas tirpsta, šaltuma nyksta ir žemė pradeda laukti pavasario, pradeda atsibusti. Nors, kaip matome, yra šalta, ir nors labai norime, kad žiema pasibaigtų, bet, ar ji taip ims ir pasibaigs, tai niekaip negali žinoti“, – pasakojo etnologė.
Kasmet kintanti Užgavėnių data, pasak E. Valentės, priklauso nuo pavasario lygiadienio datos: „Dabar tą šventę turime kilnojamą, ji priklauso nuo to, kada yra pavasario lygiadienis. Kiekvienais metais jos būna labai skirtingu laiku. Amplitudė yra nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. Šiemet, be to, labai gražiai sutampa su mūsų valstybės švente.“
Etnologė teigė, kad Užgavėnės yra ne tik šventė, bet ir psichoterapinis procesas. „Visų pirma todėl, kad tą dieną galima pabūti tuo, kuo šiaip gyvenime nesi. Nesame juk gyvenime velniai ar raganos, nesame personažais, kurie yra svetimtaučiai, nesame tų specialybių ar profesijų, kuriomis kartais persirengiame. Galbūt tų profesijų nepasirinkome, nors norėjome, galbūt jos mums yra reprezentatyvios“, – pasakojo E. Valentė.
E. Valentės teigimu, būtent kostiumai ir yra viena svarbiausių Užgavėnių dalių: „Tai, kas yra neleidžiama, kas yra ribojama mūsų kasdieniniame, paprastame gyvenime, Užgavėnių dieną yra įmanoma. Ir tą dieną galime iš savęs paleisti tai, ko mes nepažįstame. Tai mums suteikia didesnį šansą būti sėkmingesniais periode, kuris būna po Užgavėnių.“
Užgavėnių blynai turi ir simbolinę reikšmę
Etnologės teigimu, maistas taip pat labai svarbi šios šventės dalis. Manoma, kad kokie sotūs būsime per Užgavėnes, tokie sotūs būsime ir visus likusius metus. Pasak specialistės, sakoma, kad valgyti per Užgavėnes reikėtų nuo 7 iki 12 kartų, tačiau svarbiausia, kad būtume pakankamai sotūs.
Pasak E. Valentės, populiariausias Užgavėnių patiekalas turi didelę simbolinę reikšmę: „Blynas yra Saulės simbolis, tai tarsi mes susijungiame su ta Saule, kuri yra danguje. Per tą simbolinę Saulę, kurią suvalgome, tarsi sujungiame savo vidinę šviesą su išorine šviesa. Kuo daugiau Saulės šviesos, tuo labiau ir mes švytėsime, būsime šiltesni. Tai yra mūsų sėkmės, geresnio bendravimo ir visokeriopo gerbūvio simbolis.“
Vis dėlto nereikėtų pamiršti ir mėsos patiekalų. Etnologės teigimu, per Užgavėnes mėsos turėtų būti ant kiekvieno stalo, o Mažojoje Lietuvoje per šią šventę visada galima rasti šiupinio. „Šiupinys tai žirnių troškinys su kiaulės galva ir kojomis. Kartais būdavo ir kitokio, mėsos ir bulvių troškinio. Bet kokiu atveju, mėsos patiekalai per Užgavėnes svarbūs ir tegul tą dieną jų būna kuo daugiau“, – pasakojo E. Valentė.
Patartina per Užgavėnes nedirbti
Pasirodo, per Užgavėnes reikia ne tik prisivalgyti, bet ir ilsėtis, o visi žiemos darbai turi būti užbaigti iki šventės. „Mezginiai, audiniai, taip pat įvairiausi medžio rankdarbiai. Apskritai visi įvairiausi žiemiški darbai turėtų būti pabaigti iki Užgavėnių. Baigiasi namų darbų periodas, jau laukiame pavasario, prasidės pasiruošimai lauko darbams ir tokiu būdu mes paruošime save išeiti iš namų į laukus, į miškus. Taip pat šiukštu buvo draudžiama per Užgavėnes dirbti sunkiuosius darbus. Sakydavo, kas sunkiai per Užgavėnes dirbs, tas sunkiai dirbs visus metus“, – įspėjo etnologė.
Užgavėnes galima švęsti ir namuose
Dar viena svarbi Užgavėnių tradicija – Morės deginimas. Pasirodo, kad svarbiausia yra su More atsisveikinti, o ne būtinai sudeginti. „Morės, kuri dar kitaip vadinama Kotre ar Magde, sunaikinimas, yra atsisveikinimas su galia. Jos nebūtina deginti, galima ir paskandinti ar kitaip „numarinti“. Ta galia tai žiemos šaltis, sąstingis, bet su ta jėga reikia atsisveikinti tam, kad ji kitais metais grįžtų. Jei mes su kuo nors neatsisveikiname, negalime su kažkuo ir pasisveikinti“, – atskleidė etnologė.
„Iš tikrųjų, sunku pasakyti, kaip buvo tais senaisiais laikais. Mes sakome, kad atsisveikiname su žiema, bet iš tiesų mes atsisveikiname su More: ta rūsčia, didele, galinga žiema, ją pakeisdami į šviesą, šilumą ir jaukią galią“, – apie tradicijas pasakojo E. Valentė.
Ir nors šiais metais Užgavėnės bus kiek kitokios, o ir Morės deginimą turbūt teks atidėti kitiems metams, etnologė primygtinai siūlo šios šventės neužmiršti: „Darykimės kaukes, persirenkime. Pasigaminti velnio ar ožio kaukę nėra sudėtinga, tai tik mūsų vaizduotės reikalas. Vyrai gali apsirengti moterų, o moterys – vyrų drabužiais. Tai tikrai nėra sunku“.
Vis dėl to svarbiausia jau minėtieji blynai. Tokiu būdu švęsti galite net ir būdami vieni. „Nesvarbu, ar vienas prie stalo, ar su šeima tuos blynus valgysite. Blynai tai Saulės simbolis, todėl junkimės su ta Saule, kuri dabar kyla vis aukščiau, kad ir mūsų vidinė Saulė kiltų. Tam, kad mes labiau pasitikėtumėm savimi, gyvenimu ir apskritai visu tuo, ką mums duoda gamta, Saulė, Žemė, kad suprastumėme, kad mes pasauliui galime duoti labai labai daug“, – patarė E. Valentė.
