Ekspertas įspėja apie galimą mirčių bangą: kelių žinomų žmonių savižudybės – tik ledkalnio viršūnė

Pastarąją savaitę pasirodo naujienos apie visuomenėje gerbiamų žinomų profesijų atstovus, kurie nusižudė. Psichiatras Martynas Marcinkevičius sako, kad šie atvejai neparodo tikrosios situacijos, tačiau ateityje savižudybių skaičių kreivė šaus į viršų.

Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, kad šiuo metu savižudybių skaičiai drastiškai nepadidėjo, o statistiškai per dieną Lietuvoje nusižudo maždaug 2 žmonės. Vis dėlto, nors ir išvarginti pandemijos, žmonės pirmuosius metus nelinkę savęs žaloti, o savižudybių skaičiai išlieka stabilūs ir net kiek mažesni.

„Bendros tendencijos yra tokios, kad iki pandemijos Lietuvoje buvo tikrai nebloga, graži dinamika, savižudybės mažėjo įvairiai pasvyruodamos. Savižudybė – labai daugiaplanis, daugiapriežastinis reiškinys ir jų skaičiai labai reaguoja į įvairias krizes“, – kalbėjo specialistas.

Anot psichiatro, tokia tendencija mokslininkams nėra naujiena – visame pasaulyje pastebima, jog prasidėjus įvairioms krizėms pirmuosius metus savižudybių statistika neišauga ir lieka stabili, tačiau prabėgus kiek laiko nusižudymų daugėja.

„Kaip ir tikėjosi mokslininkai, specialistai, per pirmuosius pandeminius metus savižudybių skaičius nepadidėjo, jis net šiek tiek sumažėjo. Ir tai visiškai nieko nestebina, nes visada per įvairias krizes – pandemijas, karus, pirma reakcija tokia ir būna, kad pirmus kelis mėnesius savižudybių skaičius sumažėja, žmonės dar būna visiškai pasimetę.

Ką rodo patirtis, tarkim, po to paties ispaniškojo gripo pandemijos 20 amžiaus pradžioje, praėjus maždaug metams, pusantrų prasideda labai didelis savižudybių skaičiaus augimas“, – aiškino ekspertas.

Savižudybių kreivei dar nekylant į viršų, bendra psichinės sveikatos tendencija liūdna – tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje daugėja depresiškumo ir nerimo, išaugo savižudiškų minčių skaičius. Tai ypač palietė jaunus žmones, kurių tarpe minčių apie savižudybę padaugėjo 2-2,5 karto.

Kalbėdamas apie paskutiniu metu žiniasklaidoje nuskambėjusius savižudybės atvejus ir, pavyzdžiui, nusižudžiusį mediką, M. Marcinkevičius neslepia apmaudo, jog tokios naujienos pateikiamos su detalėmis, leidžiančiomis identifikuoti asmenį. Psichiatras įsitikinęs, kad apie tokius dalykus kalbėti reikia, tačiau imantis visų priemonių, jog būtų apsaugoti asmens duomenys.

Medikai žudosi dažniausiai

Ekspertas pabrėžia, jog paviešinus apie savižudybę su detalėmis, leidžiančiomis atpažinti asmenį, pirmiausia padaroma žala visai šeimai, o galiausiai ir visuomenei, nes gali suveikti visame pasaulyje plačiai žinomas Verterio efektas, kas reiškia, jog savižudybių skaičius gali augti, o savižudybės gali būti kopijuojamos. Tokių atvejų yra pasitaikę visame pasaulyje.

REKLAMA

„Nusikaltimas yra visai visuomenei, nes yra labai daug metų žinomas ir ne vienoj šaly patikrintas Verterio efektas arba Verterio sindromas. Tai yra kada kažkokio žinomo žmogaus savižudybė yra kopijuojama. Verterio efektas pasižymi tuo, kad dažniausiai žudosi panašaus socialinio paveikslo žmonės, šiuo atveju mes kalbam, kad nusižudė, tarkim, garsus, šaunus vidutinio amžiaus medikas, vyras. Labai tikėtina, kad Verterio efektas duos tai, kad tokių savižudybių Lietuvoje padaugės“, – dėstė Psichikos sveikatos centro direktorius.

M. Marcinkevičius nupiešė tipišką savižudžio portretą – dažniausiai tai yra vyras, gausiai vartojantis alkoholį, bedarbis arba dirbantis žemos kvalifikacijos darbą bei gyvenantis kaime. 

Kalbant apie asmenų grupes, dirbančias aukštos kvalifikacijos darbą, statistika rodo, jog žudosi dažniau kelių profesijų atstovai:

„Kalbant apie dirbančius žmones, su profesijomis, vėlgi, manęs absoliučiai nestebina medikų savižudybės, kadangi medikai, policininkai, socialiniai darbuotojai visam pasauly žudosi dažniausiai, nes tai yra profesijos, kurios susiję su didžiuliu emociniu stresu, didžiule įtampa, atsakomybe. Be to, policininkų, medikų, socialinių darbuotojų darbas kasdieną yra su kito žmogaus kančia.“

Žinios apie minėtuosius savižudybių atvejus pasirodė atėjus rudeniui, kuris, bent kol kas, itin niūrus. Pasiteiravus, ar atėjus rudeniui savižudybių skaičius išauga, M. Marcinkevičius sako, jog aiškios tendencijos nėra, o priimtas sprendimas žudytis susijęs su daugybe priežasčių – socialiniais lūžiais, pergyvenimais, krizėmis. Kita vertus, pasibaigus vasarai, atėjus niūresniam metui ir rudeniui įsibėgėjant pastebima, jog suprastėja žmonių nuotaika ir aplanko depresiškos mintys.

Daugelio savižudybių galima išvengti

Ekspertas pabrėžia, kad daugeliui savižudybių galima užkirsti kelią, jei tik bus imtasi tinkamų veiksmų laiku, tačiau pirmiausia reikia mokėti atpažinti savižudišką būklę, kurią išduoda asmens elgsena.

REKLAMA

„Viena tiesa yra ta, kad praktiškai beveik visi žmonės vienaip ar kitaip praneša arba tiesiogiai apie ketinimą nusižudyti, arba netiesiogiai praneša, kad jam blogai. Labai retai būna tokių atvejų, kad žmonės nusižudo visiškai netikėtai.

Kitas dalykas, kad jie retai tiesiog sako, kad nusižudys, bet jie labai dažnai kalba apie beprasmiškumą, apie neviltį, apie tai, kad nemato prasmės gyventi, galų gale dažnai tiesiog kalba, kad jiems yra labai blogai“, – savižudiškų minčių ženklus aiškino M. Marcinkevičius.

Pastebint šiuos požymius, nepalikite žmogaus vieno su savo savižudiškomis mintimis, stenkitės būti šalia, palaikyti ir perduoti į specialistų rankas.

„Reikėtų reaguoti į tokius signalus ir tikrai žiūrėti, bandyti kalbėtis su žmogumi, kodėl taip, kas jam negerai ir tikrai nepalikti jo, o stengtis vienaip ar kitaip jį perduoti į specialistų rankas. Dabar galimybių yra visokių, ne vien tik nueiti pas psichiatrą, iš tiesų yra ir telefoninės pagalbos linijos, įvairių psichikos specialistų nuotolinės konsultacijos“, – pataria psichiatras.

Kad iki savižudybės likęs vos vienas žingsnis, tai gali išduoti tam tikras žmogaus elgesys, pavyzdžiui, kai žmogus pradeda su visais atsisveikinti, ištrina savo socialinių tinklų paskyras ar pradeda atiduoti visus savo daiktus. 

„Kai yra tokie ženklai, tada jau reikėtų stengtis reaguoti labai skubiai ir arba pačiam atsirasti greta to žmogaus, arba nebijoti paskambinti žmonėms, kurie kartu gyvena, kurie šalia gyvena, kad nueitų ir pasižiūrėtų, kas tam žmogui. Tokiais atvejais dažniausiai reikėtų kviesti greitąją pagalbą ir bandyti vežti žmogų į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą. Nebūtinai jį paguldys, bet bent jau tikrai įvertins būklę“, – kokių veiksmų imtis aiškino specialistas.

Būdami kartu su tokiu žmogumi, jokiu būdu nesistenkite jo įtikinti, kad viskas yra gerai, nekvieskite į pasilinksminimo vietas, nes tokie dalykai nepadės: „Bandyti žmogų pralinksminti ar nuneigti problemas tikrai yra netinkamas kelias, nes jis dažniausiai to nepriims, neklausys. Kada žmogus ruošiasi savižudybei, dažnai atsiranda vadinamas tunelinis mąstymas, kada žmogus labai siaurai mato tik savo skausmą, problemą ir absoliučia nemato ir jam nepaaiškinsi, kad visa kita yra gerai.“


Rašyti komentarą...
J
Jonas
2021-09-23 19:11:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Prie tokios valdzios dar daugiau bus savyzudziu tai jums daugiau vietos bus
Atsakyti
-5

M
Magdė
2021-09-23 19:11:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kad tik pats ekspertas nenumirtų, jei toks baisus mirtingumas
Atsakyti
-4

B
BLAIVININKAS
2021-09-23 19:15:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Laimingi iš laimės nesižudo.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų