VUL Santaros klinikų gydytojos reumatologės doc. Sigitos Sropuvienės aiškinimu, nors sisteminė raudonoji vilkligė priskiriama retų ligų grupei, yra labai aktuali.
„Ši liga užkoduota daugybe skirtingų pavadinimų ir kai nuskamba žodis „vilkligė“, daugeliui žmonių tai sukelia didžiulį nerimą. Ligos pavadinimas „sisteminė raudonoji vilkligė“ sukelia paniką tiek tarp vaikų, tiek suaugusių, tiek vyresnio amžiaus pacientų“, – konstatavo gydytoja klinikų nuotolinės konferencijos metu.
Liga užklumpa iš pasalų
Išsamiau aiškindama šios ligos pavadinimo prasmę, ji visų pirma atkreipė dėmesį į jos sistemiškumą. „Tai yra autoimuninė sisteminė liga, kuri yra uždegiminė, ji gali pažeisti visus organus ir jų sistemas. „Raudonoji“ – šis įvardijimas neša informaciją apie tai, kad vienas iš pasireiškimų yra eriteminis bėrimas, kuris yra rausvas.
O vilkligė yra todėl, kad tas bėrimas kaip drugelis labai dažnai matomas ant pacientų veido (žmonės labai dažnai galvoja, kad tai yra būtinas tos ligos komponentas, bet taip yra nebūtinai), nusileidęs ant nosies ir sparnus padėjęs ant žmogaus skruostikaulių atrodo panašiai kaip ta balta dėmė, kuri yra vilko snukutyje. Turbūt dėl to tas pavadinimas ir susikomponavo į tuos tris žodžius“, – aiškino S. Sropuvienė.
Vis tik turėdama 30-ies metų gydytojos reumatologės patirtį pašnekovė konstatavo, kad jai ši liga turi kiek kitokį atspalvį.
„Šiam pavadinime matau užkoduotą kitą žodį. Tai yra tai, koks yra gyvūnas vilkas – jis tyliai prisėlina ir užpuola. Tad mūsų pacientės ir pacientai neretai yra tie, kurie būna netikėtai užklupti, nors prieš tai ilgą laiką būna jautę bėrimus, silpnumus, nuovargį, tai yra kažkokius bendruosius simptomus. Bet norint netraumuoti pacientų dažniausiai šią ligą vadiname trumpiniu – SRV, tada pacientai jaučiasi kiek ramiau ir geriau“, – pasakojo specialistė.
Susirgti galima bet kokiame amžiuje
Jos aiškinimu, dažniausiai sistemine raudonąja vilklige susergama ankstyvame amžiuje. „Nuo 18 iki 40–45 metų amžiaus yra tas didysis pikas, kai surandame šiuos pacientus ir diagnozuojame ligą. Bet niekas netrukdo susirgti ir vyresniame amžiuje.
Moterys jaunesniame amžiuje serga dažniau nei vyrai, neretai susergama ir nėštumo metu, po gimdymo. Taigi ši liga iš tikrųjų yra labai specifinė ir ne veltui daugelio kitų specialybių ligų diferencinėje diagnostikoje“, – dėstė S. Sropuvienė.
Tai yra autoimuninė sisteminė liga, kuri yra uždegiminė, ji gali pažeisti visus organus ir jų sistemas.
Nors vaikai serga labai retai, ligą atpažinti jaunesniame amžiuje taip pat būna sudėtinga. „Pati pradžia – bendras silpnumas, kuris vargina, galvos skausmai, momentiniai pakarščiavimai, kažkoks limfmazgis „išlenda“, svorio kritimas – visa tai prasideda paauglystėje. Tėveliai sako, kad į tai net neatkreipė dėmesio, nes galvojo, kad tai paauglystė ir jau būdingas nuotaikų svyravimas, nuovargis. (...)
Tos pacientės, kurios jau suvokia savo kūną ir apibūdinti, kas vyksta, akcentuoja, kad vyrauja labai didelis nuovargis, jis būna toks, kad, kaip sako: „Negaliu kontroliuoti savo kūno, noriu eiti, bet negaliu įsakyti kažką daryti“, – pastebėjo gydytoja vaikų reumatologė dr. Skirmantė Rusonienė.
Pasak jos, ligos diagnozę apsunkina tai, kad kiekvienas pacientas gali turėti skirtingus simptomus, todėl ši liga yra tokia daugiaveidė.
„Kadangi šie požymiai nespecifiniai, ilgą laiką žmonės kartais ir patys laiku nesikreipia į gydytojus, ir jie neatkreipia pakankamai dėmeiso. Dar vienas iš daugeliui ligų būdingų požymių yra plaukų slinkimas, kas yra labai svarbu, ypač jaunoms moterims. Tokie pacientai labai dažnai nukeliauja pas endokrinologus, dėl odos bėrimų – dermatologus, ieškoma kažkokių kitų patologijų“, – antrino S. Stropuvienė.
Būdingiausi simptomai
Ji akcentavo, kad tuomet nustatant ligą reikėtų atkreipti dėmesį į ligai labiausiai būdingus požymius. „Reikėtų vertinti pagal dažnį – kiek šiai ligai būdinga simptomatika, kurią matome. Pavyzdžiui, raumenų, sąnarių skausmai, jų tinimas pasitaiko apie 70 proc. pacientų, kurie pradeda sirgti šia liga. Ir iki 90 proc. pacientų per visą ligos stažą turi tuos artritus, jie būna migruojantys, kartais yra tik skausmas, kartais – ir patinimas. Tai – jau pirmas skambutis, kad reikėtų sunerimti.
Kitas dalykas – pakankamai dažnas inkstų pažeidimas. Kur čia didžioji problema – vilkligės sąlygotas inkstų pažeidimas yra neskausmingas. Pacientai turi pakitimus šlapimo tyrime, tačiau skausmo nėra ir kol nepradeda tinti kojos, rankos, kilti arterinis kraujospūdis, žmogus dažnai apie tai net nesusimąsto.
Ligos diagnozę apsunkina tai, kad kiekvienas pacientas gali turėti skirtingus simptomus, todėl ši liga yra tokia daugiaveidė.
Tai jau yra žinutė ne tik pacientams, o ir šeimos gydytojams. Jei pas mus atkakliai vaikšto dažniau pacientė, kuri skundžiasi, kad yra pavargusi, neturi jėgų, reikia rekomenduoti ne tik poilsį, bet ir padaryti pagrindinius tyrimus“, – akcentavo S. Stropuvienė.
Ji pasakojo, kad sergant sisteminę raudonąja vilklige galimi ir kitų organų pažeidimai, dėl to tokie pacientai neretai pirmiau pakliūna pas skirtingų specialybių gydytojus:
„Gali pasireikšti kažkokia neurologinė simptomatika, kardiologinė būklė, pažeidimai pilvo organuose. Yra tokie tipiški požymiai kaip vadinamas poliserozitas, tai yra skystis prie širdies, plaučių, pilvo ertmėje, bet nebūtinai, yra ir daug kitų požymių. (...)
Bet statistiškai kuo organas gyvybiškai svarbesnis, tų patologijų turime mažiau. Visų pirma nukenčia kaulų raumenų sistema, inkstų pažeidimas, o paskui tie procentai truputį mažėja.“
Kodėl atvejų daugėja?
S. Stropuvienės teigimu, Lietuvoje sergančiųjų sisteminė raudonąja vilklige ir aktyviai besilankančių pas gydytojus reanimatologus yra daugiau nei tūkstantis:
„Jų skaičius po truputį didėja ir sunku pasakyti kodėl – ar mūsų gyvenimai keičiasi, ar diagnostika gerėja, bet ligą nustatome kuo anksčiau ir gydydami turime geresnį efektą. Kita vertus, liga yra reta ir skirtingose valstybėse pasireiškianti skirtingu dažniu.“
Kalbėdama apie šios ligos priežastis ir vystymąsi, specialistė pasakojo, kad iškart po to, kai gydytojas praneša apie įtariamą sisteminę raudonąją vilkligę, visiems pacientams būna pasakoma, kad saugotųsi ultravioletinių spindulių, infekcijos ir streso.
„Visi šie dalykai provokuoja šią ligą. Neatsitiktinai dalyje valstybių ši liga pasitaiko dažniau – Skandinavijos šalys atvejų turi mažiau, Rytų ir Pietų šalyse susirgimų yra truputį daugiau. Bet, žiūrint geografiškai, pavyzdžiui, palyginus Lietuvos ir Lenkijos klimatą, jis nėra toks skirtingas, tačiau Lenkija turi ženkliai didesnį ligos paplitimą“, – komentavo reanimatologė.
Nors raudonosios sisteminės vilkligės gydymas sudėtingas, pasak gydytojos, laimei, šiais laikais ją galima gerai kontroliuoti, jei sekasi pacientui, gydytojui ir pačiai ligai bendradarbiauti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
