COVID-19 susirgę žmonės 8 kartus dažniau suserga tromboze nei pasiskiepiję

Koronavirusu susirgę žmonės aštuonis kartus dažniau suserga tromboze, nei pasiskiepijusieji „AstraZeneca“ vakcina, parodė naujas tyrimas.

Mokslininkai iš Oksfordo universiteto, kuriame ir buvo sukurta ši vakcina, išsiaiškino, kad giliųjų venų trombozės (GVT) tikimybė yra nuo aštuonių iki dešimties kartų didesnė susirgus COVID–19, nei pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina, rašoma mirror.co.uk.

Tyrime su 500 000 sergančiuoju virusu GVT pasitaikė 39 iš vieno milijono, o grupėje iki 30 metų amžiaus pasireiškė 30 procentų visų atvejų. Tuo tarpu pranešama tik apie penkis atvejis iš milijono, kai po pirmosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės pacientui pasireiškė trombozė.

Lyginant su iRNR vakcinomis, giliųjų venų trombozės rizika susirgus koronavirusu yra 10 kartų didesnė, o lyginant su Oksfordo vakcina – aštuonis kartus didesnė, skelbiama tyrėjų išvadose.

Susirgę daug labiau rizikuosite patirti kraujo krešulius

Prof. seras Johnas Bellas, Oksfordo universiteto medicinos profesorius, „Sky News“ sakė, kad su vakcinomis siejami kraujo krešulių susidarymo atvejai yra „itin reti“. Jis teigė: „Jei norite turėti kraujo krešulių problemą, geriausias būdas yra susirgti COVID. O jei nepasiskiepysite, greičiausiai susirgsite COVID, o susirgę daug daug labiau rizikuosite didelėmis problemomis su kraujo krešuliais. Taigi, vakcinos keliama kraujo krešulių rizika yra visai nereikšminga, lyginant su realiu trombozės pavojumi, kuris kyla susirgus COVID.“

Taip pat ir kitos koronaviruso vakcinos gali kelti tam tikrą, nežymų audinių krešėjimo pavojų, bet, ekspertų teigimu, duomenys apie šią riziką kol kas nėra visiškai aiškūs. Prof. seras Johnas Bellas sakė: „Mes neturime pakankamai aiškių duomenų apie tai, koks yra šių keistų krešulių keliamas pavojus su skirtingomis vakcinomis – šie duomenys yra renkami dabar. Mes tiksliai žinome, kad yra toks nežymus pavojus, siejamas su „AstraZeneca“ vakcina, bet taip pat ir su „Johnson & Johnson“ vakcina. Įtariu, kad bus ir kitų rizikų, siejamų su kitomis vakcinomis, kurios yra pagrįstos baltymo viršūnėlės antigeno taikiniu. Tai yra labiau viršūnėlės antigeno funkcija – tai yra tas dalykas, į kurį reaguoja antikūnai, nei tai yra susiję su tuo, kaip vakcina administruojama.“

REKLAMA

Komentuodamas galimybę derinti skirtingų vakcinų dozes, profesorius sakė: „Įtariu, kad visos šios vakcinos pasižymės tam tikra, nežymia kraujo krešulių rizika, todėl nemanau, kad jas sumaišius kas nors iš esmės pasikeistų į gerąją pusę.“ Bet jis pridūrė, kad vakcinų maišymas galėtų suteikti „platesnį ir stipresnį imuninį atsaką“.

Didžiosios Britanijos vaistų kontrolės tarnyba patarė žmonėms iki 30 metų amžiaus pasiūlyti ne „AstraZeneca“, o kitas vakcinas. Tuo tarpu vis dar tiriamos šios vakcinos sąsajos su retais kraujo krešuliais. Didžiosios Britanijos Vaistų ir sveikatos apsaugos reguliavimo agentūra (MHRA) pranešė, kad jei įmanoma, 18–29 metų amžiaus asmenims turėtų būti skiriamos „Pfizer“, „Moderna“ ar kitos vakcinos.

Dėl jau esamų sveikatos problemų didesnę kraujo krešulių riziką turintys taip pat turėtų „AstraZeneca“ skiepytis tik tuo atveju, jei vakcinos teikiama apsauga nusveria galimą riziką. Nėščiosios, kurioms jau ir taip labiau gresia trombozė, taip pat turėtų dėl vakcinos pasitarti su savo gydytoju.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų