Ilgametę patirtį dirbant su meškomis sukaupusi buvusi žinoma cirko artistė Agnė Lancevičė kalbėdama su naujienų portalu tv3.lt ramina – tikimybė, kad akis į akį susidursite su meška ar, tuo labiau, būsite jos užpulti, itin menka.
Kita vertus, jei taip ir nutiktų, pašnekovė sako, kad svarbiausia nepasiduoti panikai ir primena paprastą taisyklę: „Jos pačios mūsų bijo. Svarbiausia prie jų nelįsti, neerzinti ir negąsdinti.“
Meškos į sodybas užklysta ieškodamos maisto
Meškas Lietuvos miškuose vis dažniau užfiksuoja medžiotojų įrengtos stebėjimo kameros. Vaizdais dalijasi ir sodybų kiemus kameromis stebintys šeimininkai, rodantys likusius meškų pėdsakus ar išvartytus, išlaužytus avilius.
Nors gali atrodyti, kad meškos vis drąsiau artėja prie gyvenamųjų vietovių ar lenda į žmonių kiemus, pašnekovės teigimu, dažnai situacija yra kitokia, tik keičiantis vaizdų fiksavimo galimybėms, susikuriama klaidinga prielaida.
„Jos eina tada, kai tyla, ramybė, kai žmogus miega arba jo nėra vietoje. Dabar visur pilna kamerų, todėl atrodo, kad jų labai daug ir jos nieko nebijo“, – kalba pašnekovė.
Ji primena, kad į žmonių valdas užsuka ne tik meškos – jose dažnai lankosi ir stirnos, elniai bei kiti laukiniai gyvūnai, tik šių niekas taip nesibaido.
Vis tik A. Lancevičė sako, kad faktas, jog meškos užsuka į žmonių sodybas, neturėtų stebinti ir tam yra paprasta, pragmatiška priežastis:
„Patiko pas kokį Joną sodyboje medutis skanus, ji vis eina pasižiūrėti, gal kažką ras. Pagrinde jos maitinasi uogomis, pienių lapus valgo, bet jeigu yra aviliai – aišku, kad ji lįs į tuos avilius.
Meškos gali ir į daržus lįsti, nes braškes mėgsta labai, smaližės jos yra. Jos ir lenda ten, kur kažkas auga, kur yra maisto. Kam eiti po mišką uogas rankioti, jeigu pas ūkininką kokį randa prisodintų vienoje vietoje? Jos supranta, kad kam vargti – atėjau, pavalgiau naktį, kai niekas nemato, ir viskas.“
Susitikti mešką miške – itin maža tikimybė
Pašnekovė priduria, kad dieną, kai sodyboje yra žmonių, ten vyksta darbai, meškos apsilankymas menkai tikėtinas.
„Išskyrus dviem variantais: nebent ji labai alkana ar turi meškiukų, tada jau gali pradėti lįsti, nes neturi kaip prasimaitinti. Bet normaliomis aplinkybėmis tikrai neis prie žmonių, nes jos pačios mūsų bijo“, – aiškino A. Lancevičė.
Normaliomis sąlygomis meška paprastai vengia artintis prie žmogaus, išskyrus visiškai kritinius atvejus: kai žvėris yra sužeistas arba gina savo jauniklius.
Įdomu tai, kad meškos reakcija į žmogų gali skirtis priklausomai net nuo skirtingų sezonų ir jų gyvenimo ciklo tarpsnių.
Pavyzdžiui, jei meška turi jauniklių, vasarą jie yra kone pusmetinukai (juos atsiveda gruodžio–vasario mėnesiais), tad juos gina ir ieško maisto, tai reiškia, kad tokia meška yra pavojingesnė.
„Jeigu meška viena, ji yra išvis menkai pavojinga, nes ji nėra alkana, dabar maisto gamtoje pilna. Jeigu su meškiukais, reikėtų būti atsargiems, bet vėlgi – kadangi saugo jauniklius, ji neis prie žmonių arti“, – aiškino pašnekovė.
Kita vertus, rudenį, kai pagrindinis tikslas yra prikaupti riebalinių atsargų žiemai, reikia itin daug maisto, jos yra aktyvesnės ir gali dažniau lįsti į kiemus. Žiemą tikimybė sutikti mešką dar mažesnė, nes tuo metu jos paprastai miega žiemos miegu.
Be to, nors stebint užfiksuotą medžiagą gali atrodyti, kad mūsų šalyje meškų populiacija plečiasi, pašnekovė neskuba daryti tokios išvados ir svarsto:
„Miškai Lietuvoje jau labai sumažėję, o žvėris tikrai didelis. Gali būti, kad tos pačios dvi ar trys meškos visur vaikšto ir užklysta.“
Bet kokiu atveju, A. Lancevičė primena, kad reali tikimybė akis į akį susidurti su šiuo gyvūnu išlieka labai nedidelė.
„Turbūt tokia pati, kaip laimėti aukso puodą“, – juokauja ji.
Kaip elgtis sutikus mešką?
Jei vis dėlto nutiktų taip, kad įvyktų akistata su meška, Agnė pripažįsta ir pati nežinanti, kaip reaguotų ir elgtųsi, nes daugybę metų dirbo su prijaukintais individais, o atsidūrus pavojaus akivaizdoje užplūdus baimei gali pasimiršti viskas, ką žinome.
Svarbiausia nesibrauti į meškos teritoriją, sako pašnekovė, taip pat pabrėžia, kad tokioje situacijoje daug kas priklausys nuo žmogaus reakcijos, ar jis nesupanikuos ir nepradės elgtis neapgalvotai.
Esminis dalykas yra išlaikyti ramybę, neerzinti, negąsdinti, neprovokuoti žvėries, ramiai atsitraukti. Juokaudama Agnė sako – jei mėgaujantis vaišėmis kieme iš miško ateis meška, reikia palikti viską ant stalo ir slėptis, nebandyti atsikovoti vaišių.
Pamatę mešką niekada nepasileiskite bėgti – nors jos bėgdamos įveikia nedidelius atstumus, bet išvysto iki 60 kilometrų per valandą greitį.
A. Lancevičė primena, kad šių plėšrūnų jautri vieta yra nosis – užpuolimo atveju trenkus per ją tikėtina, kad meška iš skausmo atsitrauks ir pabėgs.
„Jei esate dviese ar trise, jeigu užpuola vieną, kitas iš nugaros gali su kokiu pagaliu ją nubaidyti – reikia išgąsdinti ją, nukreipti dėmesį“, – dar vieną patarimą išskyrė pašnekovė.
Jau nuo seno lietuviai sako: „Bijai vilko – neik į mišką“. Šis posakis galioja ir kalbant apie meškas. Galiausiai Agnė primena, kad visi esame gamtos dalis, todėl visi ir turime joje tilpti:
„Reikia suprasti, kad ne gamta pas mus ateina, o mes esame įsibrovę į jos teritoriją. Žmonės daugybę metų su tuo gyveno ir priprato, rado bendrą kalbą.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
