Bebaimė panevėžietė stebina žadą atimančiu talentu: kiti pažeria ir skaudžių komentarų

Dar lankydama mokyklą, Greta Adlytė ant popieriaus lapo turėjo užrašyti įdomią, tačiau, atrodytų, neįmanomą pasiekti profesiją. Akimirką pagalvojusi, ji parašė – pilotė. Tačiau jau tą pačią dieną mergina savęs paklausė – o kodėl tai neįmanoma? Neradusi tam jokios priežasties, ji pradėjo kryptingai siekti svajonės ir šiandien degančiomis akimis kalba apie didžiausią savo gyvenimo aistrą – aviaciją.

13

Iš Panevėžio kilusi, o dabar Vilniuje gyvenanti Greta neseniai baigė studijas ir šiuo metu dirba „Pilotų mokykloje“. Mergina dažniausiai orą skrodžia sklandytuvu, tačiau neslepia, kad laukia, kol situacija kelionėms pasaulyje bus kiek palankesnė, ir jai pavyks rasti savo svajonių darbą avialinijose.

„Aš ir dabar dirbu aviacijoje, tai jaučiuosi savo vietoje, bet dar labiau norėtųsi joje jaustis būnant lėktuvo kabinoje. Manau, kad reikia to išlaukti, nes pandemija sumažino skrydžių srautą, nemažai pilotų prarado darbus, tačiau tikiuosi, kad viskas greitai pagerės“, – šypsosi Greta.

(13 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Gretą padangių aukštis sužavėjo dar mokykloje: tikėti svajonėmis įkvepia ir kitus

Buvo ir bandančių atkalbėti

Labai anksti supratusi, kokiu keliu nori eiti gyvenime, mergina pradėjo domėtis, ieškoti įvairių galimybių, kaip įgyvendinti savo svajonę.

„Sužinojau, kad mano mieste yra aeroklubas, tad pradėjau ten lankytis, norėjau pasižiūrėti, ar tai man iš tikrųjų įdomu, ar tik taip atrodo, ar tinka ir patinka. Pabandžiau skristi, išmokau sklandyti ir man labai patiko.

Toliau stengiausi, kaip įmanoma geriau išlaikyti egzaminus, kad galėčiau įstoti į universitetą. Pastangos atsipirko, pavyko įstoti į aviacijos institutą, kurį praėjusiais metais baigiau“, – savo keliu dalijasi Greta.

Ji sako, kad sulaukė didžiulio palaikymo iš tėvų, kurie niekada nebandė jos atkalbėti nuo šios profesijos pasirinkimo. Tiesa, merginai iš aplinkinių teko girdėti ir kitokių nuomonių:

„Kai kurie žmonės stebėdavosi, kaip čia taip, nes moterys retai būna pilotės. Bet, tiesą sakant, aš nelabai kreipiau dėmesį į tai, kas ką sako, nes man patiko ir aš žinojau, kad tai yra įmanoma. Buvo ir tokių, kurie bandė atkalbėti, bet tai nebuvo didžioji dalis.“

REKLAMA

Padėjo anksčiau sukaupta patirtis

Kai dar mokėsi aviacijos institute, Greta susidūrė su įvairiais iššūkiais ir situacijomis, kuriose reikėjo žaibiškos reakcijos, atidumo ir šalto proto. Tačiau ji neabejoja, kad tokiais atvejais jai labai pasitarnavo turėta patirtis, mat tai padėjo jaustis kur kas labiau užtikrintai.

„Aš pradėjau skraidyti sklandytuvu – orlaiviu, kuris neturi variklio. Norint juo skristi, reikia gaudyti šilto oro sroves, apgalvoti, ką reikėtų daryti, jei jų nepagautume, kur tūptume ir panašiai.

Praktikos metu, kai institute imituodavome situacijas, kad nebeveikia variklis, net instruktorius vieną kartą juokėsi iš manęs, kad aš nestresuoju. Taip, nes man tai atrodė kaip sklandytuvas, su kuriuo aš jau mokėjau elgtis“, – juokiasi pašnekovė.

Ji neslepia, kad studijos nebuvo lengvos, kadangi ir pati aviacija yra be galo atsakingas ir daug išmanymo reikalaujantis dalykas. Tačiau Greta nė karto nesuabejojo savo pasirinkimu ir su kiekviena diena jai viskas darėsi tik įdomiau.

Svarbiausia – mokėjimas elgtis kritinėse situacijose

Panevėžietė sako, kad sudėtingiausias dalykas, kalbant apie jos profesiją, yra ne skridimas, bet sugebėjimas veikti esant kritinėms situacijoms.

„Čia labai svarbu šaltas mąstymas. Jei kritinės situacijos metu žmogus sustingsta, nieko nedaro, jį apima panika – tai yra labai pavojinga. Todėl mokymų metu imituojame tas situacijas, kad jeigu taip atsitiktų realybėje, mes galėtume tą situaciją greičiau atpažinti, greičiau atlikti tam tikrus veiksmus.

Reikia neišsigąsti, o žinoti, ką daryti, kur pažiūrėti, kaip atlikti tam tikrus veiksmus, kad nutūptume saugiai“, – reikalingiausias piloto savybes išskiria pašnekovė ir priduria, kad jų įvaldymas pasitarnauja ir gyvenime:

„Pastebėjau, kad šiek tiek kitaip pradėjau reaguoti kasdienėse situacijose, suvaldyti savo emocijas, suprasti, kad čia ne pasaulio pabaiga.“

REKLAMA

Lakūnė sako, kad yra turėjusi ir kiek baisesnių patirčių, apie kurias nelabai gali kalbėti, tačiau jos noro skraidyti nesumažino:

„Yra tekę patirti tokių situacijų, kada suveikia visiškas įprotis, kada reikia atlikti sprendimus ir veiksmus labai greitai. Džiaugiuosi, kad tokias panašias situacijas mes treniruojamės nuolatos, todėl viskas pavyko sklandžiai.

Jau nutūpusi ant žemės pajuntu, kaip plūsta adrenalinas, ir įsitikinu, kaip yra svarbu treniruotis neįprastas situacijas, kadangi stresinėje situacijoje yra mažai laiko galvojimui, todėl esame linkę daryti veiksmus, kuriuos jau mokame.“

Sklandymas padeda atsipalaiduoti

Greta nurodo, kad susiduria ne tik su stereotipu, kad aviacija nėra moteriškas pasirinkimas, tačiau ir su tuo, kad pilotai dirba tik avialinijose. Tačiau jį mergina paneigia.

„Visi žmonės, kurie skraido ir turi licencijas, yra pilotai. Ir nebūtinai jie skraido su lėktuvais – galima skristi sklandytuvais ar sraigtasparniais. Tas įsitikinimas, kad kaip profesija tai būtinai turi būti avialinijų lėktuvo pilotavimas, tikrai yra gajus.

Aš ir pati kartais sulaukiu komentarų, kad nesu pilotė vien dėl to, nes dar nedirbu avialinijų pilote“, – neslepia aviacijos mylėtoja.

Ji sako, kad sklandymas yra didžiulis jos hobis, kuris suteikia daug malonių įspūdžių:

„Tai yra visiškai kitoks skrydis negu lėktuvu. Galima skristi kur nori, dalyvauti ir varžybose, apkeliauti Lietuvą ar net įveikti didesnius atstumus. Su sklandytuvu yra daugiau atsipalaidavimo, tik, žinoma, turi būti pasirengęs viskam, kartais gali tekti leistis į paprastą lauką, jei nepagausi „termiko“.“

Šiandien ji ne tik pati mėgaujasi skrydžio teikiamais malonumais, bet ir to moko kitus, dalijasi savo sukaupta patirtimi, taip pat, kai šalyje nebuvo įvestas karantinas, ji lankydavosi ir mokyklose, kur savo pavyzdžiu stengėsi įkvėpti ir padrąsinti gal dar tik nedrąsiai apie pilotavimą svajojančias mergaites.

REKLAMA

Aviacija – tam tikra liga

Lėktuvų ūžesys, beribis dangus, padangių aukštis, laisvės pojūtis – visa tai ir dar daugiau supa kiekvieną aviacijos mylėtoją. Greta sako, kad žodžiais labai sunku apsakyti dalykus, kuriuos ji jaučia skisdama, tačiau tas jausmas yra ypatingas.

„Pirmiausia aš jaučiuosi savo vietoje, tai turbūt svarbiausia dalis, kodėl tuo degu. Mes mokame valdyti orlaivius, juos jaučiame, galime judėti ir ta galimybė skristi yra kitokia nei įprasta kasdienybė.

Visi tie vaizdai, procedūros ir visas tas procesas žavi. Tai labai sunku apsakyti, tą reikėtų pajausti. Mes juokaujame, kad aviacija yra tam tikra liga ir mes esame ja susirgę.

Aš galiu skristi viena, pakilti aukščiau ar žemiau, nuskristi iš vieno taško į kitą – tai man suteikia judėjimo laisvę. Iš aukštai ir pasaulis atrodo kitoks. Būti vienam ir suprasti, kaip gera ir gražu yra skraidyti, yra kažkas be galo žavinčio“, – entuziastingai kalba Greta.


Rašyti komentarą...
P
Piniavietis
2021-03-01 21:15:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mažiau reikia kreipt dėmesį į žmonių nuomonę.Man irgi sako,kam tau invalidui šuo reikalingas,ar nėra kitų pomėgių? Koks kieno pypt reikalas kam man tas šuo?
Atsakyti
0

J
Jonas
2021-02-28 09:57:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
ŠAUNUOLĖ
Atsakyti
0

J
Jonas
2021-02-28 09:57:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
ŠAUNUOLĖ
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų