Pateikiame antrąją pasakojimo apie Azerbaidžano sostinę Baku dalį. Pirmąją skaitykite čia.
Ne mažiau nei pirtis azerbaidžaniečiai myli kilimus. Baku centre galima rasti jų muziejų, kuriame yra daugiau kaip 10 000 eksponatų. Kilimų audimas yra labiausiai paplitusi meno rūšis šalyje. Ne vienas užsienietis keliaudamas po Azerbaidžano kalnuotąsias vietoves ir užklydęs į paprastų žmonių pirkias nusistebi, kad žmonių buitis yra labai kukli, tačiau grindys ir sienos nukarstytos prabangiais kilimais. Jų gamybos paslaptys žodžiu perduodamos iš kartos į kartą.
Baku apstu valstybinių ir privačių kilimų parduotuvių. Kartais be jokių iškabų. Tiesiog su lauke iškabintu kelrodžiu kilimu, kuris viską pasako. Užėję į parduotuves pirkėjai griebiami už rankovės bei tempiami apžiūrėti visų kolekcijų arba susipažinti su kitais savininkais.
Kilimai, kaip ir ikrai, yra paskelbti nacionaliniu šalies turtu. Minėtame kilimų muziejuje užsieniečiai gali įsigyti licenciją dideliems kilimams iš šalies išsivežti. Licencija išduodama tik tuomet, jei kilimas nėra senesnis kaip 60 metų. Azerbaidžaniečiai siekia užkirsti kelią bet kokiai jų kontrabandai.
Prieš kelerius metus šalyje kilo susierzinimas Raudonojo Kryžiaus darbuotojais, bandžiusiais išgabenti kilimus iš šalies. Jų lėktuvai dėl neutralaus statuso pasienyje nėra tikrinami. Ikrų kiekvienam asmeniui galima išsivežti ribotą kiekį – 600 gramų.
Kita įdomi atrakcija - purvo vulkanai - laukia vos už keliasdešimt kilometrų nuo Baku. Ypač jų daug yra Gobustano regione. Šie geologiniai fenomenai liudija šalies žemę esant turtingą naftos ir dujų išteklių. Iš viso pasaulyje yra apie 800 purvo vulkanų, daugiau kaip pusė iš jų – Azerbaidžane. Nuvykusius ten jus pasitiks planetos jaunystę menantis kraštovaizdis arba siurrealistinis mėnulio reljefas. Daugybė aplinkui pūpsančių vulkaninių kauburėlių spjaudosi šaltu purvu, vandeniu ir dujomis. Tikima, jog vulkaniniai vandenys gydo nuo įvairių ligų.
Nors purvo vulkanai pavojaus žmonėms nekelia, retkarčiais jie prasiveržia pasiųsdami viršun kelių šimtų metrų stulpą ir purvu aptėkšdami nemažą teritoriją. Paskutinis toks išsiveržimas įvyko prieš septynerius metus. Liudininkai sakė susidarę įspūdį, lyg iš žemės gelmių būtų norėjęs ištrūkti didžiulis žvėris. Šiek tiek anksčiau vulkaninė energija iškrėtė dar vieną išdaigą - Kaspijos jūroje suformavo naują salą, kuria galėjo laisvai vaikščioti žmonės. Tačiau sala greitai pranyko.
Kitą ne mažiau kerintį gamtos reiškinį galima rasti taip pat Baku apylinkėse. Dujų sunkos atrodo kaip nežemiškas reginys, ypač prietemoje. Jos atsiranda, kai žemės gelmėse esanti dujų kišenė silpnesnėse žemės plutos vietose prasiskina kelią į paviršių. Nenuostabu, kad būtent jos įkvėpė 2000 metų senumo zoroastrizmo religijos atsiradimą. Šiuo metu dujų sunkos yra ignoruojamas laukuose besiganančių avių, tačiau tapo turistų traukos objektu.
Išalkusiems po ilgų dienos nuotykių Azerbaidžano sostinės restoranai gali pasiūlyti gausybę patiekalų. Kaip juokauja patys azerbaidžaniečiai - šalyje vyrauja maisto kultas. Tradicinė virtuvė be galo įvairi, nes šalyje egzistuoja net 9 skirtingos klimato juostos. Tačiau maistas ganėtinai sveikas. Azerbaidžanas laikomas ilgaamžių žmonių šalimi ne vien dėl gero oro sąlygų, bet ir dėl sveikos mitybos įpročių.
Virtuvės karalius – plovas. Čia jis šiek tiek kitoks nei centrinėje Azijoje. Ryžiai ir pagardai verdami atskiruose puoduose ir ant stalo patiekiami su ištirpdyto sviesto ąsočiu. Kita pažiba – dolma – lietuviškus balandėlius primenantys vynuogių lapų suktinukai su maltos avienos įdaru. Kebabai daromi netgi iš eršketo, Kaspijos jūroje gaudomos žuvies. Vietiniai kebabus dažniausiai valgo užsigerdami degtinės burnelėmis.
Smaližiai gali skanauti chalvos, riešutais ir medumi perteptų pachlavos pyragaičių bei šekerburos bandelių, išbandyti keistąją jogurto sriubą. Prie saldumynų puikiai tinka juodoji arbata – tradicinis azerbaidžaniečių gėrimas, svarbus šeimoje, socialiniame gyvenime ir versle. Puikiausias „cementas“ draugystei. Arbata prasideda ir baigiasi beveik kiekvienas valgis. Tradicinės Baku arbatinės (chaykhana) - itin jaukios, jose lankytojai gali mirksoti ištisas dienas.
Jei vietiniai skundžiasi, kad menkai pažįsta žmogų, neretai galima išgirsti posakį, jog jie net puodelio arbatos kartu nėra gėrę. Ir jei atsitiktinai sulauksite kvietimo užsukti „puodeliui arbatos“, būkite tikri – namuose laukia stalas, lūžtantis nuo gėrybių. Svetingumas iš šios šalies gyventojų trykšte trykšta.
Patekti į Baku nėra sudėtinga. Prieš porą mėnesių pirkdami lėktuvo bilietus iš Rygos oro uosto neturėtumėte mokėti daugiau nei 1000 litų. Viza padaroma oro uoste už 10 dolerių. Jei nenorite mokėti dvigubai, reiktų vežtis išsyk dvi nuotraukas. Maisto prekės, bilietai į muziejus bei įvairios ekskursijos Azerbaidžane nėra brangios. Viešbučių pasirinkimas platus - nuo aukščiausios iki ekonominės klasės. Nepatartina keliauti tiesiai iš Armėnijos, dėl daugelį metų trunkančio dviejų šalių konflikto dėl kalnų Karabacho.
Purvo vulkanas
