• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Artėjanti vasara tautiečius džiugina ne tik ilgesnėmis dienomis, sušilusiu oru, bet ir daugelio laukiamomis atostogomis. Ne paslaptis, kad šioms lietuviai negaili apvalių sumų, o pasirenkamos kryptys – viena už kitą patrauklesnės. Tiesa, sužinoję apie tokį komfortą, kurį gali sau leisti šių dienų keliautojai, iš praeities atsikėlę žmonės, prarastų amą.

Artėjanti vasara tautiečius džiugina ne tik ilgesnėmis dienomis, sušilusiu oru, bet ir daugelio laukiamomis atostogomis. Ne paslaptis, kad šioms lietuviai negaili apvalių sumų, o pasirenkamos kryptys – viena už kitą patrauklesnės. Tiesa, sužinoję apie tokį komfortą, kurį gali sau leisti šių dienų keliautojai, iš praeities atsikėlę žmonės, prarastų amą.

REKLAMA

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjęs istorijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docentas Tomas Čelkis apžvelgia, kaip per šimtmečius keitėsi atostogų ir laisvalaikio samprata bei su kokiais iššūkiais susidurdavo nuotykių ieškotojai. Pasak istoriko, vien tik noro ir sukrautų lagaminų leidžiantis pažinti naujų kraštų nepakakdavo – tokia kelionė galėjo virsti paskutiniąja.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip pavyzdį T. Čelkis pateikia Mikalojus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionę į Jeruzalę 16 a. pabaigoje. Tai buvo tarsi padėka Dievui už grąžintą sveikatą. Ši kelionė trunko beveik du metus. Didiko aplinką sudarė apie 10 žmonių – apsauga, virėjai, gydytojas, vertėjai.

REKLAMA

„Virėjas visada pasiimamas, kad maistą kažkas pagamintų. Tai buvo labai rimtas reikalas – negalėjai žinoti, o kas nunuodys tave kur nors? Visi šitie žmonės lydėdavo, jiems reikėjo algas mokėti.

Vėlgi, tuo metu žmonės mąstė pragmatiškai: išvykstant į tolimą kelionę negalėjai žinoti, kas laukia, todėl būdavo labai dažnai pasirašomas testamentas. Taip pat reikėjo gauti vizą – vadinamuosius garantinius raštus iš valdovo, kurie garantuodavo saugumą ir aprūpinimą svetimoj šaly.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu žmonės kelionę suvokė kaip didžiulį darbą, nebuvo saugumo, komforto. Arkliuką reikėdavo pasikeisti karčiamose – tarsi benzino kolonėlės šianied. Galėjai nežinoti, kokį arklį nusipirksi, gal jis nukris pavažiavęs. Vežimo ratai sulūžta, todėl kai kurie pasiimdavo kalvį į kelionę“, – pabrėžia istorikas.

Daugiau apie tai, kas galėjo sau leisti atostogas, kiek reikėjo pinigų keliaujant, ką lauktuvėms iš užsienio parveždavo į Lietuvą, kokiomis sąlygomis tekdavo keliauti, kaip atrodė paketas „viskas įskaičiuota“ ir kokia buvo Lietuvoje viešinčių užsieniečių nuomonė apie šalį – sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“, kurią rasite straipsnio pradžioje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie ką kalbėjome:

00:06 Temos ir pašnekovo pristatymas

00:56 Kada žmonės pradeda atostogaut

03:19 Žmonės, kurie gyveno darbu, ir tie, kurie niekada nedirbo

05:07 Lūžio taškas – XIX a.

06:34 2 šventos dienos – sekmadienis ir…

08:38 „Vasara baigiasi tiem, kas pinigų neturi“ galiojo visada?

11:37 Į kelionę su 10 žmonių palyda: nuo virėjo iki, gydytojo bei apsaugos

14:07 Kaip keliavo be kelionių agentūrų, navigacijos ir interneto

15:45 Sužinoję apie mūsų komfortą, žmonės iš praeities nepatikėtų

18:49 Kiek reikėjo turėti pinigų, norint pakeliauti

20:50 Lauktuvėms į Lietuvą – gyvos bezdžionės ir moterų mumijos

22:46 Kiek kilometrų per dieną buvo įmanoma įveikti be lėktuvų ir automobilių

25:34 Ką atvykę užsieniečiai manė apie Lietuvą

30:14 Kelionės paketas „viskas įskaičiuota“ – jokia naujovė?

„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų