Giedrė Kontrimovičienė

Neslūgstanti įtampa Artimuosiuose Rytuose sujaukia ne tik tvarką lietuvių piniginėse, degalinėse paliekant vis didesnes sumas, tačiau kiša koją ir keliautojų planams. JAV rekomendavus amerikiečiams būti pasiruošusius palikti dalį regiono šalių, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) taip pat įspėja tautiečius bei dalijasi rekomendacijomis, į kurias regiono valstybes geriau nevykti, o iš kitų – nedelsiant išvykti.

Nors Lietuvoje vis garsiau kalbama apie gimstamumo krizę ir tai, ką reikėtų daryti, jog šeimos norėtų susilaukti vaikų, visgi diskusijoje apie senstančią visuomenę pasigendama informacijos bei pagalbos priemonių nuolatos prižiūrintiems pensinio amžiaus tėvus.

Po Lietuvą sukrėtusios 19-metės sukeltos mirtinos avarijos sostinėje, pareikaluvios dviejų jaunuolių gyvybių, viešojoje erdvėje kilo diskusijų banga – ar ką tik teises gavusiems vairuotojams leidžiama per daug ir, ar reikėtų griežtinti jų dalyvavimą eisme. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjęs saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas aptaria, kas lemia vis labiau prastėjančią šalies vairavimo kultūrą, augantį tragiškų avarijų skaičių bei kaip tai suvaldyti.

Atrodytų, atostogos prasidėjo kaip per sviestą: skrydis laiku, oras tobulas, viešbutyje pasitinka su gėrimais, o, pravėrus kambario su vaizdu į kalnus duris, dar ir netikėtas siurprizas – ne šampanas ar gulbės iš rankšluosčių, o nepažįstami žmonės lovoje!  Ir tai neišgalvota, o tikra vyro su šeima iš Lietuvos istorija, kurią prisimena naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorė Goda Aleksaitė: „Tai drastiškiausia...

Senėjanti visuomenė – iššūkis, apie kurį Lietuvoje garsiai kalba ne tik politikai, bet ir šeimos, sukančios galvas, kaip kuo tinkamiau pasirūpinti savo pasiligojusiais tėvais ar seneliais bei kur reikėtų kreiptis pagalbos, norint užtikrinti kokybiškas sveikatos, slaugos paslaugas, neatitolinant vyresnės kartos nuo namų, o taip pat giminaičių.

„Atšilo oras – pakilo noras“ – skambi, daugeliui pažįstama dviprasmiška frazė, puikiai tinkanti ir prasidėjusiam vestuvių sezonui Lietuvoje apibūdinti. Vestuvių planuotojai, maisto, grožio bei pramogų paslaugų tiekėjai vasarą graibstomi būsimų jaunųjų. Tiesa, dažniau nei įprastai jų dėmesio ir sulaukia bažnyčios.

Artėjanti vasara tautiečius džiugina ne tik ilgesnėmis dienomis, sušilusiu oru, bet ir daugelio laukiamomis atostogomis. Ne paslaptis, kad šioms lietuviai negaili apvalių sumų, o pasirenkamos kryptys – viena už kitą patrauklesnės. Tiesa, sužinoję apie tokį komfortą, kurį gali sau leisti šių dienų keliautojai, iš praeities atsikėlę žmonės, prarastų amą.

Ne paslaptis, kad tūkstančiai lietuvių su nekantrumu laukė meto, kuomet galės sugrįžti į savo sodus ir daržus bei griebtis pavasario darbų. Tuo tarpu parduotuvių lentynos ir prekystaliai turguose jau kurį laiką vilioja pirkėjų akis spalvotais gėlių žiedais, augalų sėklomis ir sodinukais.

Geria vienas, o kenčia visi aplinkui – specialistai nurodo, kad dėl sergančiojo priklausomybe gyventi pilnaverčio gyvenimo negali mažiausiai šeši jo artimos aplinkos žmonės. Nuolatinis nerimas, nežinomybė, kasdienos rūpesčiai ir galvos skausmas, kaip padėti išsikapstyti brangiam artimajam, užgožia asmeninius poreikius, kas palaipsniui virsta kopriklausomybe.

Prieš pat Velykas Lietuvą sudrebino milžiniško masto operacija, kurios metu pareigūnai sulaikė daugiau negu 1 tonos kokaino siuntą. Iš šio kiekio 800 kilogramų rasta Lietuvoje, atlikta daugiau negu 60 kratų, visi 13-a įtariamųjų – lietuviai, kurie iš tokio kiekio svaigalų „gatvės“ rinkoje būtų uždirbę maždaug 50–70 mln. eurų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjęs Vilniaus apskr.

Lietuvoje balandžio 5-ąją katalikai minės vieną svarbiausių švenčių – Velykas, žyminčias Viešpaties Prisikėlimą. Visgi, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi filosofė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė pastebi, kad esminė šios religinės iškilmės ašis – Jėzus Kristus, sovietmečiu buvo nustumtas į šalį, o jo vietą sėkmingai pakeitęs ir neatsiejamu simboliu tapęs margutis ir šiandieną užima svarbesnę poziciją.

Lietuvoje įsivyravusi šalta žiema spėjo tautiečiams ne tik priminti apie lentynose nugrūstus šalikus, storas pirštines ir kepures, apledėjusius automobilių langus bei dviženklę minusinę temperatūrą, bet taip pat greičiau atvėstančius namus bei pramogas ant užšalusių vandens telkinių. Deja, noras gerokai sušilti ar smagiai praleisti laiką vaikštant ežeru jau atnešė liūdnų pasekmių.

Sakoma, kad moters rankinėje telpa visas pasaulis – nuo kosmetikos, darbo užrašų, pietų dėžučių, vaikų žaislų, sauskelnių iki smulkmenų visiems gyvenimo atvejams. Visgi, yra daiktų, apie kuriuos garsiai nekalbama ir jie ten laikomi slapta – tai alkoholis mažuose buteliukuose, bet su itin didelėmis bei skaudžiomis pasekmėmis.

Į lėktuvą įlipa pirmi, kartu su palyda įsitaiso iš anksto numatytose vietose, visai nesirūpina skrydžio bilietų įsigijimu ir jų kaina, o atskridus jau laukia automobilis – taip keliauti gali sau leisti turtingi žmonės, svarbius postus užimantys politikai ir nuteistieji. Skirtumas vienas bei esminis – automobiliu jie vyksta ne namo, o už grotų.

Pasitikėjimo stoka jauname amžiuje, sudėtingi tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai paauglystėje, užgauliojimai mokykloje, deja, tačiau neretai tampa paskata jaunuoliams įsitraukti į priklausomybes, išbandyti tai, kas neva yra „kieta“ tarp bendraamžių, neatsižvelgiant į ilgalaikes neigiamas pasekmes fizinei ir emocinei sveikatai.

12 patiekalų vakarienė – viena ryškiausių Kūčių tradicijų lietuvių šeimose. Pastaraisiais metais mamų ir močiučių ruošiamus gardumynus ir ilgas valandas prie puodų vis dažniau keičia populiarėjanti tendencija, kuomet jau pagaminti šventiniai rinkiniai užsakomi tiesiai į namus.

Šventės be stabdžių, šėlionės iki paryčių ir būtinai – muštynės? Ar toks scenarijus vis dar yra realus bei tikėtinas lietuvių vestuvėse, įmonių vakarėliuose ar didesnėse giminės sueigose? Ankstesnių kartų šventimo palikimą, mitus, nuotykius bei tai, kiek išleisti turės norintys susituokti artėjančiais 2026 metais naujausioje „Verta žinoti“ laidoje aptaria „Michael Frishman Show“ grupės lyderis Michaelis Frišman.

Žurnalistų darbas skiriasi nuo bet kurių kitų asmenų, kurie jaučiasi pranešantys naujienas, nes pirmoji žurnalistų užduotis yra visada patikrinti informaciją prieš ją skelbiant, taip pat pakalbinti skirtingas nuomones turinčius, ar skirtingiems interesams atstovaujančius žmones. „Žurnalistų darbas ir yra, surasti problemas, negeroves, jas išviešinti, kad tos problemos būtų sprendžiamos.

Lietuvių pamilta Turkija naikina „viskas įskaičiuota“ – tokios naujienos pasiekė keliautojus dar šių metų vasarą. Tai, kad netrukus poilsis šioje šalyje gali atrodyti visai kitaip, paskatino turkų siekis kovoti su maisto švaistymu, atsisakant turistų pamėgto „viskas įskaičiuota“ formato viešbučiuose ir restoranuose.

Sovietinė okupacija Lietuvos istorijoje paliko gilų, skaudų randą kone visose valstybės gyvavimo srityse. Ne išimtis – ir ženklus alkoholio vartojimas ir priklausomybės, su kuriomis dar ir šiandieną susiduria dažna šeima, ir kone kiekviena giminė.

Alkoholizmo bėdos Lietuvoje – skaudulys, su kuriuo visuomenė susiduria iš kartos į kartą, metai iš metų. Pažvelgus į priklausomybes valstybės istorijos perspektyvoje, iškyla liūdnas vaizdas – gerti kasdien ir po daug nebuvo kažkas smerktino, tokia rutina buvo įprasta daugeliui – nuo paprasto miesto ar kaimo žmogaus iki didiko.

Viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose atvirai demonstruojami radikalūs išvaizdos ir kūno pokyčiai, nevengiant įvardyti tam pasitelktų plastikos chirurgų, daugkartinių grožio ar svorio metimo injekcijų, tampa norma. Negana to, nuomonių formuotojai nevengia į diskusijas apie grožį įtraukti ir nepilnamečių vaikų.

Kai viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose atvirai demonstruojami radikalūs išvaizdos ir kūno pokyčiai, neišvengiamai tai tampa tema, aptarinėjama ir šeimos rate, girdint nepilnamečiams vaikams. Naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ psichologė-psichoterapeutė Raimonda Ramanauskienė sako atvirai: toks tėvų elgesys kelia pavojų sveikam vaikų savivertės formavimuisi ir pasekmės matant nuolat savo veidą ar kūno linijas transformuojančius tėvus – liūdnos.

Prasidėjus šaltajam, slidžiajam, šlapiajam ir tamsiajam metų laikui, šalies keliuose eismo sąlygas apsunkina orų permainos, taip pat – pagausėjęs automobilių srautas. Draudimo bendrovių duomenys rodo, kad žiemą, o ypač prieššventiniu laikotarpiu, eismo įvykių skaičius ženkliai padidėja.

Šį savaitgalį Lietuvos kapines užplūs minios žmonių – kasmet išreikšti pagarbą mirusiems artimiesiems Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis daugeliui tautiečių įprasta. Visgi, pasak naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ viešėjusio kunigo, vienuolio pranciškono Arūno Peškaičio, pastebima tendencija nustumti anapilin iškeliavusių atminimą dažnėja ir neramina. „Aš bijau, kad čia yra tokia mada, tendencija, einanti iš Vakarų Europos, iš Amerikos – mirtį nustumti į užribį.

Šaltibarščiai ir cepelinai – patiekalai, kuriuos lietuviai ne tik mėgsta, bet didžiuojasi nacionaliniu ir pasauliniu lygiu: vasarą rengia rožinį festivalį, o pirmąjį vasario sekmadienį  kalendoriuje skiria didžkukuliams. Visgi, pasak naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ viešėjusios istorikės, knygų autorės Neringos Dambrauskaitės-Martinkėnės, šie valgiai tautiečių virtuvėse karaliauja visai ne nuo seno.

Per pirmą pasimatymą, aišku, turi mokėti vyras! Įsitikinimas, kuris daugeliui moterų Lietuvoje vis dar yra natūralus ir sunkiai paneigtinas. Visgi, pasak naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ viešėjusios etiketo ekspertės Indrės Sapagovaitės-Briedelienės, kintančiame pasaulyje ne viskas taip akivaizdu, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Dėl didelio pamaldumo Marijos žeme kadais pramintoje Lietuvoje, kaip rodo naujausios visuomenės apklausos, bažnyčia šiomis dienomis pasitiki 45,7 proc. apklaustųjų. Menkstantis kunigų autoritetas – taip pat ne išimtis.  Kunigas Gabrielius Satkauskas, Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Dievo Gailestingumo koplyčios kapelionas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ atvirai pripažįsta, kad kai kurių katalikų dvasininkų nekuklus gyvenimo būdas skaudina.

Lietuvoje poros tuokiasi vis vėliau – pastebėta, kad vidutiniškai vyrai tuokiasi 30-ties, o moterys – 28 metų. Viena iš priežasčių, kodėl santuokos ir vaikų planavimas vėlyvėja – noras siekti karjeros aukštumų. Taigi žengdami prie altoriaus ne tuščiomis kišenėmis, sunkiu darbu užgyventą turtą šiuolaikiniai jaunavedžiai stengiasi apsaugoti vedybinėmis sutartimis.

Tobuli kūnai, prabangios kelionės, vardiniai drabužiai, pasiekimai ir turtai – nugludinta socialinių tinklų kasdienybė, po kuria slypi nedemontstruotina vienatvė, nuolatinis nerimas ir pašlijusi psichinė sveikata.    Pasak gydytojo psichiatro, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus, tai, kokį poveikį naujosios technologijos ir virtualus bendravimas turi jaunų žmonių gyvenimo ir sveikatos kokybei, šokiruoja ir verčia itin sunerimti.

Artėjantis rugsėjis žymi ne tik vasaros sezono pabaigą, bet ir diktuoja griežtesnį gyvenimo ritmą: daugelio namuose ant šaldytuvų grįžtantys pamokų ir būrelių tvarkaraščiai, aktualūs tiek vaikams, tiek tėvams, anksčiau nei norėtųsi skambantys žadintuvai, įkyrios spūstys miestų gatvėse – lengvas chaosas, kuriame laikas, atrodo, tirpsta tarp pirštų ir nieko nespėjama.

Lietuvos oro erdvę vienas po kito pažeidę ir, ekspertų vertinimu, realų pavojų sukėlę rusiški dronai, artėjančios Rusijos-Baltarusijos „Zapad“ pratybos šalies gyventojus verčia nerimauti dėl aktyvėjančios priešiškų valstybių veiklos. Tačiau pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu, bent jau susidedant svarbiausius daiktus į kuprinę, ruošiasi ne kiekvienas.

Tobulos atostogos, prašmatnios šventės, vienas už kitą gražesni drabužiai ir viešai demonstruojama prabanga – tai ne siužetas iš filmo, bet kasdien tautiečių vaizduojamas gyvenimas socialiniuose tinkluose. Visa tai stebint, dažnam kyla klausimas, ar lietuviai tikrai gyvena taip gerai, ar kuriamas įvaizdis visgi neatitinka tikrovės? Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 m. lietuviai vidutiniškai uždirbo beveik 50 proc.

Myli ar nemyli? Klausimas, kurį bent jau vieną kartą gyvenime tikrai esame uždavę sau ir savo simpatijai. Lygiai taip pat skaudžiai nusvilti santykiams sugriuvus teko ne vienam. Psichologė-psichoterapeutė Raimonda Ramanauskienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakoja, kad po nesėkmingų patirčių, norint sukurti naują, sveiką santykį, visų pirma reikėtų atsižvelgti į save ir suprasti ribas, kurių jokiu būdu kitam neleistina peržengti.

Lietuvos karo akademijos psichologė-psichoterapeutė, atsargos majorė Rosita Kanapeckaitė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ akcentuoja, kad moterys jau dabar turi žinoti, kaip pasirūpins savimi karo ar ekstremalios situacijos akivaizdoje. Ekspertė pabrėžia, kad pradėti ruoštis reikėtų ne tiek susitelkiant į išgyvenimo krepšį, kiek sutelkiant dėmesį į pasirengimą veikti.

Jei egzistuotų laiko mašina ir galėtumėme nusikelti 100 metų atgal arba sulaukti svečio iš praeities, kuris būtų šokiruotas labiau: nūdienos žmogus, patekęs į 1925-ųjų Lietuvą, ar savo akimis 2025-uosius išvydęs XX am. pradžios kaunietis, o gal vilnietis?  Istorikas Rūstis Kamuntavičius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakoja, kad į tarpukarį pakliuvęs dabartinės Lietuvos gyventojas gerokai nustebtų pamatęs kasdienybę, kuri tuo metu buvo visiškai įprasta ir natūrali.

Įsivaizduokite, jei sprendimus, kada tuoktis, keisti darbą, kur ir kada keliauti bei kaip auginti vaikus už jus priimtų pašaliniai asmenys, neva tai turintys antgamtinių galių? Socialiniuose tinkluose daugėja moterų pasakojimų apie tai, kaip jos savo gyvenimą patiki ir problemų sprendimo būdų ieško būrėjų, numerologų, taro kortų metėjų gretose ar horoskopų prognozėse.

Nors šių metų vasara Lietuvoje nelepina orais, tačiau vestuvių sezonas – pačiame įkarštyje. Poroms keliant įstabias šventes, renginių organizatoriai atvirauja – šiemet tuoktuvių kainos dar didesnės nei pernai, o jaunavedžių norams stabdžių nėra.

Nors moterys Lietuvoje sudaro 60 proc. visų turinčių aukštąjį išsilavinimą, jos toliau gauna mažesnes algas nei tose pačiose pozicijose dirbantys vyrai, o vyraujantys stereotipai, kad tam tikros profesijos yra nemoteriškos, neleidžia siekti norimų karjeros aukštumų.

Naujas rytas, akys žvelgia į pilnutėlę spintą, bet ir vėl nėra ką apsirengti? Dilema, su kuria vis dar susiduria daugelis, išlieka aktuali net ir vyraujant pasirinkimų gausai ir kelia nemenką galvos skausmą tiek moterims, tiek vyrams.  Stilistė Milda Glebutė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ dalijasi patarimais, kaip susitvarkyti savo spintą taip, kad tiek jos turinys, tiek atvaizdas veidrodyje džiugintų, o ne liūdintų.

Vasaros laikotarpis žavus ne tik šiluma, ilgais vakarais, atostogomis, bet ir dažnesniais romantiškais nuotykiais ar linksmybėmis iki paryčių. Visgi už nekaltų šėlionių neretai slypi pavojai, kurie moterims visam gyvenimui gali sukelti emocinę ir fizinę žalą.

Likus kone savaitei iki laukiamiausių metų švenčių, sinoptikai skelbia, kad žiemą Lietuvoje keičia labiau rudeniški orai. Prognozuojama, kad šiomis dienomis lengvą šaltuką ir sniegą pakeis lietus, o termometrų stulpeliai šoktels ir iki 8 laipsnių šilumos.

Vis dar nuskambanti frazė, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau, retai pagrindžiama konkrečiais faktais ar skaičiais. Istorikų ir ekonomistų teigimu, anuomet siautėjęs chroniškas prekių ir paslaugų deficitas leido lietuviams susitaupyti, tačiau terpės, kur galėtų išleisti sukauptus pinigus ar pasigirti užgyventais turtais, šie neturėjo ir negalėjo.

Pakišti vokelį ar įteikti saldainių su brendžiu dėžutę? Tokie klausimai, deja, vis dar kyla šių dienų pacientams, minantiems ligoninių koridorius ar leidžiantiems dienas baltose palatose. Istorikai atskleidžia, kur slypi kyšių gydytojams šaknys, kodėl sovietmečiu tokios „dovanėlės“ prilygo vietos užleidimu močiutei viešajame transporte ir kokie buvo įkainiai, bei kuo medicinos sistema skyrėsi tarpukariu.

Birželio pabaigoje lietuvius pasiekė žinia, kad tarp Vilniaus ir vasaros pramogų sostinės Palangos kartą per savaitę pradeda kursuoti lėktuvai. Komerciniai keleiviniai skrydžiai, panašu, nepasiteisino, nes jau liepos 20 d. šie buvo nutraukti. Tačiau šalies istorijoje būta laikų, kai lėktuvai į pajūrį iš sostinės kasdien kildavo 20 kartų, o bilietas į vieną pusę kainavo kaip du degtinės buteliai.

Jei dabar abiturientai jaučiasi lengvai apsvaigę nuo universitetų, studijų programų gausos ir galimybių, ką veikti užvėrus mokyklos duris, tai tarybinio studento norams vietos nebuvo. Baigęs mokyklą ir nusiteikęs krimsti karčią sovietinės aukštojo mokslo sistemos šaknį, jis tegalėjo pretenduoti į vieną specialybę viename universitete.

Liepos 12-ąją sukanka lygiai 100 metų po 1920 m. Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo. Tąsyk pagrindiniai derybų klausimai, kuriuos tarsi pavyko išspręsti pasirašant taikos sutartį, buvo Lietuvos, kaip nepriklausomos šalies, pripažinimas ir valstybės sienų įtvirtinimas, Lietuvai priskiriant Vilnių bei jo aplinkines teritorijas. Tačiau tai buvo tik iliuzija.

Visiems gerai žinoma tezė, kad sekso sovietmečiu nebuvo, seniausios pasaulyje profesijos atstovėms tuometinėje Lietuvoje greičiausiai išspausdavo ironišką šypseną lūpų kampučiuose. Deja, lygiai taip joms netrūko ir baimės už savo pasirinkimą, mat komunistai, priešingai nei tarpukariu, jas bausdavo pačiomis griežčiausiomis represinėmis priemonėmis.

Pabandykime pafantazuoti – mokslininkai, pasitelkdami super technologijas, ima ir sukuria unikaliausią visoje žmonijos istorijoje išradimą – laiko mašiną. Bilietas į abi puses nieko nekainuoja, tačiau kelionė galima tik sutikus su griežta sąlyga: leidžiama aplankyti vieną savo šalies istorijos laikotarpį nieko jame nekeičiant. Kelionės pabaigoje, sąlygas įvykdžiusiems, skiriamas prizas – nemokami pietūs prie kilmingųjų stalo.