Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto lektorė Aurelija Šaluchaitė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kodėl svarbu surinkti pūvančius vaisius, ant žemės nepalikti nukritusių lapų ir kokiu būdu geriausia juos utilizuoti.
Pasakė, kodėl būtina sugrėbti lapus
A. Šaluchaitė pažymi, kad ir sode, ir darže rudenį yra darbų, kuriuos būtina atlikti, kad apsaugotume augalus nuo ligų ir kenkėjų.
Pirmiausia, soduose ant žemės jau guli pūvantys vaismedžių ir vaiskrūmių vaisiai. Nepalikite jų gulėti ant žemės – taip auga rizika, kad vėl atėjus šiltajam sezonui, augalus užpuls ligos.
„Ką su jais daryti: vienas būdas – juos giliai užkasti. Kitas būdas – kompostuoti. Kodėl pūvančius reikia „sutvarkyti“ – todėl, kad juose gali išsilaikyti, peržiemoti įvairūs kenksmingi organizmai“, – aiškino lektorė.
Nepamirškite nurinkti ir ant vaismedžių likusių mumijų – tai tas pats rudasis puvinys, tik vaisius likęs kabėti ant medžio ir išgarinęs drėgmę, tačiau sugedęs. Juos nurinkus, taip pat galite giliai užkasti arba kompostuoti.
Ne išimtis ir nuo medžių jau krentantys lapai. Nors kai kurie teigia, kad lapus galima naudoti kaip mulčią ar trąšą, tačiau jei norite apsaugoti augalus nuo ligų, lapus sugrėbkite.
„Lapuose žiemoja daugelio sodo augalų grybinių ligų sukėlėjai. Kaip, pavyzdžiui, labai paplitusių ligų obuolių ir kriaušių rauples sukeliantys grybai žiemoja nukritusiuose lapuose.
Pavasarį, atšilus orams, jie pradeda vėl iš naujo savo gyvenimą: pirmiausia pažeisdami lapus, matome juodas aksomines dėmeles ant viršutinės lapų pusės, o vėliau suserga ir vaisiai, atsiranda juodos dėmės“, – pasakojo pašnekovė.
Atliekas kompostuokite
Sugrėbtų lapų jokiu būdu nedeginkite – to neleidžia aplinkosauginiai reikalavimai. Geriausias būdas utilizuoti lapus yra jų kompostavimas:
„Lapai yra iš sunkiau skaidomų augalinių liekanų dėl celiuliozių. Todėl kompostuojant sluoksniuojama su žemėmis, durpėmis, mėšlu ir kt.
Daugumos augalų lapai, medžių, išskyrus ąžuolo, kompostuojant greitai suyra, jei jie kompostuojami sluoksniuojant su durpėmis, žemėmis ar organinėmis trąšomis, kaip mėšlu.“
Kompostuojant išlaikykite medžiagų balansą – maždaug 70 proc. komposto gali sudaryti augalinės kilmės medžiagos, 20 proc. – organinės trąšos, pavyzdžiui, mėšlas, o likusius 10 proc. – žemės.
„Kompostuojant būna aukšta temperatūra, todėl ligų pradai žūsta. Taip kompostuojant lapus, subrendusį kompostą galima bus naudoti kitą rudenį“, – priduria A. Šaluchaitė.
Lektorė primena, kad kompostavimo metu, yrant maisto atliekoms ar augalų likučiams, susidaro puiki tamsi žemė, kurią galima panaudoti sode ar darže. Tai ne tik paprastas būdas atsikratyti atliekomis, bet ir turėti natūralių trąšų.
„Jis (kompostas – aut. past.) gerina dirvos struktūrą, reguliuoja vandens kiekį, dirvos rūgštingumą, didiną derlių“, – komposto naudingąsias savybes išvardina specialistė.
Kaip kompostuoti atliekas?
Vis tik, kompostavimui būtina užtikrinti tinkamas sąlygas. Nekompostuokite atliekų duobėse – ten kaupiasi vandens perteklius, ko pasekoje žūsta naudingos puvimo bakterijos, įsiveisia rūgimą sukeliančios bakterijos. Rezultate turite ne kompostą, o dvokiančią masę.
„Vieta turėtų būti nevandeninga ir būtinai nesaulėta, nes saulėkaitoje kompostuojamas atliekas reikės dažnai laistyti. Aptveriamas metro aukščio 2-4 kv. m. plotas. Tam tinka įvairios medžiagos: lentos, metalo lakštai, plastiko plokštės ar kt.
Ant pagrindo klojamos įvairios smulkios šakelės, medžio žievė. Jos pus lėčiau, tarnaus kaip drenažas. Ant viršaus kraunamos bet kokios organinės atliekos, išskyrus mėsos atliekas, riebalus. Rūpestingas šeimininkas surenka ir arbatos, kavos tirščiu, kartono gabaliukus, lapus“, – kaip teisingai kompostuoti primena pašnekovė.
Be to, kad daugintųsi naudingos bakterijos, A. Šaluchaitė pataria ant kiekvieno kompostuojamo sluoksnio užmesti porą kastuvų žemės. Taip pat naudinga komposto dėžę pridengti, pavyzdžiui, polietileno plėvele, kad lietus neišplautų naudingųjų medžiagų.
„Subrendęs kompostas vienalytis, tamsus ir skleidžia stiprų šviežios žemės kvapą. Masė yra biri ir gerai maišosi. Jeigu kompostas bekvapis, tai jis yra negyvas“, – kaip žinoti, ar kompostas kokybiškas, pataria ji.
Lektorė priduria, kad jei nesinori įsirenginėti savo kompostavimo kampo, prekybos centruose galima įsigyti specialius įrenginius kompostavimui.
